Kiekvienais metais Lietuvoje gimsta apie 30-40 naujagimių, kurie turi sunkų klausos sutrikimą. Nuo ankstyvosios diagnostikos ir laiku suteiktos pagalbos dažnai priklauso vaiko emocinė raida, kalbos vystymasis, integracija.
Anot Lietuvos šeimų, auginančių kurčius ir neprigirdinčius vaikus bendrijos „Pagava“ pirmininkės Rimos Sitavičienės, kūdikiui nustačius klausos sutrikimą, šeimai labai svarbi tiek emocinė, tiek organizacinė pagalba.
„Remiantis statistiniais duomenimis, 9 iš 10 vaikų, kuriems diagnozuojamas klausos sutrikimas, gimsta girdinčiųjų šeimose, kurios nieko nežino apie šią negalią, išgyvena stresą ir baimę dėl vaiko ateities, todėl įvairios informacijos ir kitų šeimų padrąsinimo jiems reikia nedelsiant“, – sakė R. Sitavičienė.
Visuotinis naujagimių klausos tikrinimas šiemet skaičiuoja 10-uosius metus. Šis tyrimas leidžia sužinoti apie klausos sutrikimą ankstyvuoju periodu bei greičiau imtis būtinųjų pagalbos veiksmų.
R. Sitavičienė džiaugiasi per dešimtmetį pasiektais rezultatais, tačiau neabejoja, kad ankstyvosios pagalbos procesus būtina tobulinti. Anot jos, šiuo metu yra nepakankamos galimybės suteikti kompleksinę pagalbą nuo pat pirmos klausos sutrikimo diagnozės įtarimo dienos, svarbūs ir reabilitacijos procesai, be to, vaiko diagnozės emociškai sukrėsti tėvai pasiklysta informacijos sraute arba nežino, nuo ko pradėti.
Duomenų apsaugos įstatymas apriboja minėtos organizacijos galimybes pasiekti tas šeimas, kurios pagalbos nesikreipia pačios.
Kita problema – valstybės skiriamos kompensacijos klausos aparatams įsigyti dydis. Asmenys gali gauti du Valstybinės ligonių kasos kompensuojamus klausos aparatus. Maksimali kompensuojama suma vaikams siekia 583 eurus, tačiau modernūs klausos aparatai kainuoja 1500–3000 eurų.
