Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas sveikinimo kalboje teigė, kad Kovo 11-oji yra įrodymas, kad Lietuva niekada nesusitaikė su gyvenimu nelaisvėje.
„Tik dėl mūsų vienybės galime džiaugtis laisve. Ši diena – tai laisvės šventė“, – kalbėjo Seimo pirmininkas.
Pasak V.Gedvilo, šiandien per mažai mokame pasidžiaugti Lietuvos pergalėmis ir pernelyg sureikšminame kasdienius rūpesčius.
Tylos minute buvo pagerbti Anapilin išėję Kovo 11-osios signatarai.
Kalbą iškilmingame posėdyje sakė Anykščių Antano Vienuolio gimnazijos direktorė Irena Andrukaitienė. Ji klausė visų susirinkusiųjų, kiek šiandien jie įvertintų Lietuvą.
„Šiandien aš noriu jūsų visų paklausti – kiek kainuoja Lietuva? Ar esantys šioje salėje gali atsakyti į tokį, atrodytų, visiškai paprastą klausimą? Kiek kainuoja Lietuva? Ar gali bet kuris Lietuvos žmogus šiandien atsakyti į šį klausimą? Kiek kainuoja Lietuva? Ar kas nors žino, kaip reikėtų vertinti, įvertinti? Ką skaičiuotume? Žemę? Upes? Ežerus? Miškus? Visų mūsų darbą? Kiek visa tai galėtų kainuoti? Tūkstantį? Milijoną? Milijardą? Gal dešimt milijardų? O kiek kainuotume mes patys? Dar dešimt milijardų? Dvidešimt? Trisdešimt? O kodėl apskritai už mus būtų verta mokėti? Kad esame gražūs? Išsilavinę? Geri? Teisingi? Sąžiningi?“ – klausė I.Andrukaitienė.
Ji teigė, kad tuomet, prieš 23 m., Justino Marcinkevičiaus žodžiais tardami „Lietuva“ niekaip negalėjome įvertinti, kiek kainuotų Lietuva, nes ji tiesiog buvo neįkainojama, o dabar galbūt jau mokėtume už tai, kad atgautume tų dienų vienybę.
Gimnazijos direktorė pabrėžė, kad Lietuva bus laisva tol, kol kalbėsime lietuviškai, kol branginsime kiekvieną savo kalba ištartą raidę.
I.Andrukaitienė pasiūlė saugoti savo kalbą ir siekti ją įrašyti į UNESCO saugojamų nematerialių vertybių sąrašą.
Istorikas Zigmantas Kiaupa, sakydamas kalbą Seime, pabrėžė, kad šiandien dažnai piktinamės per žemu gyvenimo lygiu, bet tik patys esame dėl to kalti, nes iki šiol nepakankamai mokame sąžiningai dirbti ir tinkamai atsirinkti savo lyderius.
„Bet ar visuomenė, kaip rinkėjų masė, turi piktintis, kad Vyriausybė, kitos valstybės institucijos dirba ne taip gerai, kaip ta visuomenė nori? O kas gi periodiškai iš populistų bangų į visuomeninį politinį gyvenimą ištraukia pranašus ir vadukus, tik savimi besigrožinčius gražuolėlius ir tik savimi ar negausiais savo bendrais besirūpinčius politinius savimylas?“ – klausė Z.Kiaupa.
Signataras Romas Gudaitis teigė, kad dabartinei Lietuvai labiausiai trūksta demokratijos turinio ir drąsių žmonių, kurie nepasiduoda „visagalei tuštybei“, kai daug kalbama ir nieko nepasakoma, kai dėl karjeros aukojamos nuoširdžios įžvalgos.
Iškilmingame posėdyje pasisakęs mokslininkas Daumantas Matulis pažymėjo, kad per 23 metus Lietuvoje užaugo nauja karta, kuri Kovo 11-ąją vertina visai kitaip. „Į Lietuvą žiūriu labai optimistiškai“, – sakė jis kalbėdamas apie studentams sudaromas galimybes, mokslo pasiekimus.
Kita vertus, jis pabrėžė, kad jam, 12 metų gyvenusiam JAV, kartais keista, kaip Lietuvoje per dvejus metus gali visiškai kardinaliai pasikeisti visuomenės požiūris į atominę elektrinę.
„Atrodo, kad dabar vietoj vieno japoniško, turėsime keturis rusiškus reaktorius, nuo ko nebūsime saugesni“, – stebėjosi mokslininkas.
Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazijos moksleivis Paulius Irtmonas Seimo salėje teigė žinąs, kad šiandien gali pasiekti viską, apie ką svajojantis.
Papildyta 19.02 val.: TV3 „Žinios“ atkreipė dėmesį, kad per iškilmingą Kovo 11-osios posėdį Seime šalia buvusių ir dabartinių vadovų sėdėjo ir Rolandas Paksas su žmona.
Vidurdienį Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, tradiciškai pakeltos trijų Baltijos valstybių vėliavos. Čia kalbą sakė Seimo pirmininkas V.Gedvilas.
1990 metų kovo 11-ąją Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas priėmė Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo aktą, kuriame rašoma, kad atkuriamas 1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suverenių galių vykdymas ir Lietuva nuo šiol yra nepriklausoma valstybė.
Lietuva apie nepriklausomybę paskelbė pirmoji Sovietų Sąjungoje.
