Balsuojant dėl pateikimo susilaikė „valstiečiai“ Raimundas Martinėlis, Viktoras Rinkevičius ir Valerijus Simulikas, Seimo „socialdarbiečiai“ Gediminas Kirkilas, Juozas Bernatonis, Algirdas Butkevičius, Petras Čimbaras, Andrius Palionis, taip pat – „tvarkiečiai“ Kęstutis Bartkevičius, Algimantas Dumbrava, Juozas Imbrasas, Vytautas Kamblevičius bei Ona Valiukevičiūtė.
Premjeras Saulius Skvernelis balsavo už.
„Nebeateisiu su šiais projektais į šį Seimą, nes nematau prasmės“, – po balsavimo pareiškė A.Veryga.
„Labai liūdna, seniai tos reformos reikia, bent jau valdymą sutvarkyti ligoninių, skaidrumo įnešti“, – Seimo balsavimą įvertino ministras.
Jo teiktomis įstatymų pataisomis siūlyta keisti sveikatos priežiūros įstaigų valdymą, plėsti jų steigėjų galimybes, įvesti kadencijas ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimus įstaigų vadovams, įkurti regionines tarybas bei optimizuoti Sveikatos apsaugomis ministerijai pavaldžias įstaigas – dalį panaikinant, dalį sujungiant.
Pagal projektą, sveikatos priežiūros įstaigų vadovams būtų uždrausta pareigas eiti ilgiau nei dvi kadencijas.
Taip pat siūlyta įkurti naujus patariamuosius sveikatos paslaugų politikos formavimo organus – sveikatinimo veiklos paslaugų valdymo regionines tarybas. Jas būtų sudarę merai, savivaldybių gydytojai, su sveikata susijusių asociacijų, verslo ir socialinių partnerių atstovų.
Pasak A.Verygos, šių tarybų pagrindinė funkcija būtų buvusi teikti ministerijai siūlymus dėl regioninio sveikatos paslaugų planavimo.
Socialdemokratas Juozas Olekas stebėjosi, kodėl ministerija nori turėti galimybę būti steigėja daugiau kaip 60 gydymo įstaigų, kurios dabar priklauso savivaldybėms.
„Ar galite pasakyti kokią nors Vakarų demokratijos valstybę, kur ministerija yra tiek įstaigų steigėja?“ – klausė jis.
Dalis parlamentarų įžvelgė, kad minėti pakeitimai atvers galimybę naikinti rajonų ligonines.
A.Veryga savo ruožtu pabrėžė, kad siūlytuose įstatymų pakeitimuose to nenumatyta.
„Šitais sprendimas nėra formuojamas ligoninių tinklas. Su tinklo formavimo pasiūlymais ateisime vėliau, nes dabar tam netinkamas metas“, – sakė ministras.
Viename iš projektų, siūlyta iš įstatymo išbraukti ministerijai pavaldžių sveikatos priežiūros įstaigų sąrašą. Tai būtų leidę lengviau Sveikatos apsaugos ministerijai įgyvendinti šių įstaigų pertvarkos – sujungimo ar panaikinimo – planą.
Taip pat teiktas projektas iš Bibliotekų įstatymo išbraukti Medicinos biblioteką. Pagal SAM planą, biblioteka turėtų būti likviduojama.
Prieš šį siūlymą iš Seimo tribūnos leista pasisakyti signatarui Zigmui Vaišvilai. Tuo metu „valstietė“ Agnė Širinskienė teigė, kad Z.Vaišvilos žmona dirba šioje bibliotekoje, todėl jo pasisakymas atrodytų keistai.
„Susidaro įspūdis, kad vyras ateina ginti žmonos darbo vietos“, – teigė ji.
Daugelį šeštadienį sveikatos apsaugos ministro teiktų pasiūlymų pernai birželį Seimas buvo priėmęs, bet tuomet prezidentė kai kurias nuostatas, susijusias su ligoninių tinklo formavimu, vetavo. Šeštadienį teiktuose projektuose apie tinklo formavimą išvis nekalbėta.
„Tenka apgailestauti, kad vis tik daugumai Seimo narių (https://www.lrs.lt/sip/portal.show…) nereikia nei efektyvesnio gydymo įstaigų valdymo (valdybų), nei skaidrumo (nepriekaištingos reputacijos vadovams, jų rotacijos), nei regionų įgalinimo prisidėti prie tų paslaugų, už kurias jie atsakingi planavimo (regionų tarybos)“, – šeštadienį socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje rašė ministras A.Veryga.
„Maža to, Seime galima stebėti absoliučią veidmainystę, kuomet VISŲ rajono ir regiono ligoninių UŽDARYMĄ savo programoje susiplanavę TS-LKD nepritaria net įstaigų valdymo efektyvumo didinimui“, – pridūrė jis.
A.Veryga tikino šeštadienį Seime stebėjęs „tikriausiai precedento neturintį reiškinį, kuomet, kad ir kaip gerbiamas Nepriklausomybės akto signataras, užsiiminėjo visiškai negerbtina veikla, užsiiminėjo su akivaizdžiu interesų konfliktu susijusiu lobizmu Seime, ragindamas Seimą plenariniame posėdyje priiminėti sprendimus dėl įstaigos, kurioje vieno iš skyrių vadovių dirba jo sutuoktinė“.
„Ir tai niekam nekliūna, tai nelaikoma nei interesų konfliktu, nei kokiu nors etikos pažeidimu“, – komentavo sveikatos apsaugos ministras.
„Panašu, kad tai yra pats akivaizdžiausias pavyzdys, iliustruojantis rūpestį ne pacientais, jų sveikata, efektyviu valstybės išteklių naudojimu, o labai merkantiliškais siekiais užtikrinti „savų“ vadovų egzistenciją“, – rašė jis.
Tiesa, šeštadienį Seimas po pateikimo pritarė kitiems A.Verygos pristatytiems Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pakeitimams.
Jais, anot ministro, siekiama sudaryti sąlygas pacientams, kurių sveikatai padaryta žala teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas, greičiau ir paprasčiau gauti žalos atlyginimą ir lėšas bei laiką skirti sutrikdytai sveikatai susigrąžinti (įgyvendinti žalos be kaltės modelį). Taip pat – sudaryti sąlygas, skatinančias atskleisti asmens sveikatos priežiūros specialistų klaidas ir imtis priemonių, kad jos nesikartotų.
