Seime žlugo bandymas įteisinti vyro ir moters bei homoseksualų partnerystę

Ketvirtadienį Seimas po pateikimo nepritarė tai numatančioms pataisoms. Už jas balsavo 29 parlamentarai, prieš buvo 59, 20 susilaikė.

Daugiausiai nepritariančių buvo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijoje, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija balsuodami šiuo klausimu pasidalijo į dvi dalis.

Projektas net nebuvo grąžintas tobulinti, kaip dažnai būna, o visiškai atmestas.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Aušrinė Armonaitė

Liberalų frakcijos narys Simonas Gentvilas Seimo posėdžio metu teigė, kad Lietuva partnerystei yra pribrendusi. Jam antrino tos pačios frakcijos narė Aušrinė Armonaitė.

Liberalams preištaravo kai kurie Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai. Rimantas Jonas Dagys teigė, kad liberalai savo požiūrį perša visiems, Laurynas Kasčiūnas išsakė nuomonę, jog inicijuojami pakeitimai atstovauja ne visos visuomenės, o tik tam tikros grupės interesams, Audronius Ažubalis paminėjo, kad liberalų siūlomi Civilinio kodekso pakeitimai nieko gero neatneš.

Pataisomis siūlyta nustatyti, kad partnerystė yra dviejų asmenų bendras gyvenimas kuriant šeiminius santykius neįregistravus santuokos, kuris grindžiamas pastoviais emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagarbos, bendro vaikų auklėjimo ar panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas.

Pagal projektą, partnerystę būtų registravęs notaras.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Pora

Partneriais būtų galėję tapti pilnamečiai asmenys, nesiejami giminystės ryšių, nesudarę santuokos tarpusavyje ar su kitais asmenimis. Vienu metu tas pats asmuo būtų galėjęs sudaryti tik vieną partnerystės sutartį.

Projekto iniciatoriai teigė, kad pataisos reikalingos reaguojant į socialinę realybę, kai nemaža dalis porų gyvena nesusituokusios – kas trečias vaikas Lietuvoje gimsta ne santuokoje.

Anot teikėjų, įteisinusios partnerystės ryšį poros galėtų lengviau tvarkyti turtinius, paveldėjimo klausimus, būtų apsaugota silpnoji santykių pusė, skyrybų atveju būtų lengviau užtikrinti vaikų teises, spręsti turto dalybų klausimus.

Seime anksčiau po pateikimo yra pritarta „valstiečių“ Civilinio kodekso pataisoms, kurios partnerystės institutą keičia jungtinės veiklos sutartimis. Šias pataisas toliau svarsto komitetai.

Partnerystė kaip bendras gyvenimas kartu neįregistravus santuokos numatyta 2001 metais įsigaliojusiame Civiliniame kodekse, tačiau realiai institutas neveikia, nes iki šiol nebuvo parengtas specialus įstatymas.

Seime anksčiau buvo registruoti keli projektai, kurie leistų tiek skirtingos, tiek tos pačios lyties asmenų partnerystę, tačiau jie nepasiekė priėmimo stadijos.

Seimas taip pat yra pradėjęs nagrinėti grupės parlamentarų siūlymą iš Civilinio kodekso iš viso braukti partnerystės galimybę.