D.Jauniškis: iš S.Skvernelio nebuvo jokių nurodymų
„Svarstyta galbūt buvo pareigūno, kuris apklausė. Gal tokių minčių ir buvo. Bet vėlgi sakau, posėdis buvo uždaras, mažai galiu komentuoti“, – sakė D.Jauniškis. 15min jo klausė, ar buvo apskritai svarstyta tirti A.Stončaitį poligrafu.
VSD vadovas, taip pat Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktoriaus pavaduoja Rūta Kaziliūnaitė trečiadienį specialioje patalpoje Seime atsakė į Seimo Antikorupcijos komisijos klausimus apie A.Stončaičio patikrinimo procedūrą, 2019 m. išduodant jam leidimą dirbti su slapta informacija.
15min anksčiau skelbė, kad kai kurių šaltinių liudijimu, net kelios tarnybos galėjo turėti informacijos dėl nederamų tuometinio Vyriausybės kanclerio, šiuo metu vadovaujančio Seimo Antikorupcijos komisijai, A.Stončaičio ryšių ir veiksmų. Jis buvo kviečiamas papildomam pokalbiui į VSD. Pokalbio metu jam buvo siūlyta pasitikrinti melo detektoriumi, bet jis atsisakė. Pats A.Stončaitis tokią informaciją neigė.
VSD praėjusią savaitę raštu atsakydamas į komisijos klausimus informavo, kad sprendimo dėl A.Stončaičio patikrinimo poligrafu priimta nebuvo, o leidimas dirbti su informacija žymima „visiškai slaptai“ priimtas besilaikant Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo reikalavimų.
„Iš S.Skvernelio jokių nurodymų, prašymų nebuvo, tas ir buvo pasakyta komisijos metu. (…) Su ponu Skverneliu turėjau daug pokalbių. (…) Apie šitą temą nebuvo“, – žurnalistams trečiadienį sakė VSD direktorius D.Jauniškis.
Pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą formalų sprendimą dėl asmens patikrinimo poligrafu priima VSD vadovas. Tačiau tokiam sprendimui reikalingas įstaigos, kurioje dirba tikrinamas asmuo, vadovo prašymas.
D.Jauniškis trečiadienį pripažino, kad be tuometinio premjero S.Skvernelio prašymo, sprendimas dėl A.Stončaičio tyrimo melo detektoriumi negalėjo būti priimtas.
„Pagal įstatymą reikalingas prašymas iš tiesioginio vadovo patikrinti asmenį poligrafu“, – teigė D.Jauniškis.
VSD vadovas trečiadienį sakė negalįs komentuoti, kokią informaciją VSD buvo pateikusi Specialiųjų tyrimų tarnyba apie A.Stončaitį.
„Leidimas A.Stončaičiui buvo išduotas. Informacija buvo įvertinta pagal visus įstatymus ir buvo priimtas toks sprendimas, kad jam yra išduota“, – sakė D.Jauniškis.
STT informacijos pobūdžio neatskleidžia
STT direktoriaus pavaduotoja R.Kaziliūnaitė po posėdžio žurnalistams teigė negalinti apibūdinti STT teiktos informacijos apie A.Stončaitį pobūdžio. Anot jos, tarnybos bendradarbiaudamos dalinasi informacija, kuri gali būti reikšminga kitoms institucijoms priimant sprendimus.
„Tą visuomet darome su kitomis institucijomis, kuomet manome, kad jų kompetencijoje esantiems sprendimams priimti mūsų informacija gali būti naudinga ir tyrimo situacija leidžia tą bendradarbiavimą, mes bendradarbiaujam“, – sakė R.Kaziliūnaitė.
B.Matelis: informacijos daugiau, bet abejonės liko
Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko pavaduotojas Bronislovas Matelis teigė, jog komisija negavo įslaptintos informacijos iš specialiųjų tarnybų apie A.Stončaitį, todėl pakartotinai teiks prašymą raštu.
Anot jo, nors VSD ir STT vadovai pateikė daugiau informacijos uždarame posėdyje, tačiau abejonių tai esą neišsklaidė.
„Kai įėjau į šį kabinetą slaptų posėdžių, buvau mažiau informuotas, dabar, kai išėjau, jaučiuosi daugiau informuotas. (…) Turiu apgailestauti ir ,deja, neišsklaidė ir tas posėdis abejonių“, – trečiadienį žurnalistams sakė B.Matelis.
Mes žinom ir buvo patvirtinta, kad kažkokia informacija buvo pateikta ir mes visi tą suprantame, kad jei VSD kvietėsi Stončaitį pateikti papildomus paaiškinimus, tai ne kiekvieną kviečiasi.
Anot jo, posėdyje buvo patvirtinta, kad kažkokia informacija apie A.Stončaitį buvo teikta, tačiau konkretus jos turinys įslaptintas ir neatskleidžiamas.
„Mes žinom ir buvo patvirtinta, kad kažkokia informacija buvo pateikta ir mes visi tą suprantame, kad jei VSD kvietėsi Stončaitį pateikti papildomus paaiškinimus, tai ne kiekvieną kviečiasi. Tai vadinasi, kad kažkas yra, bet kas yra ir kurioj lentynėlėj, mes nežinom ir mums to nepateikė“, – kalbėjo B.Matelis.
Prašys pateikti informaciją
Pasak jos, komisijos nariai numatę kreiptis į tarnybas, kad jos leistų susipažinti su slapta informacija tiems parlamentarams, kurie turi leidimus dirbti su slapta informacija.
„Dabar nusprendėme, kad vis tik to reikalo nepaliksime. Pasiremsime ir Seimo Antikorupcijos komisijos įstatymu ir kitais, kad komisijos nariai, kurie turi leidimus, turi teisę susipažinti su įslaptinta informacija – raštu kreipsimės, kad arba išslaptintų, arba leistų susipažinti arba apibendrintai pateiktų“, – kalbėjo B.Matelis.
Pasak jo, tai nėra komisijos narių smalsumo tenkinimo klausimas, o būtinybė išsiaiškinti, ar komisijos nariai gali pasitikėti jai vadovaujančiu „Vardan Lietuvos“ atstovu A.Stončaičiu.
„Tai ne smalsumo reikalas. Jei mes žinome, kad yra kažkokia kriminalinės žvalgybos informacija apie pirmininką, kaip mes galime dirbti?“, – pažymėjo B.Matelis.
B.Matelis taip pate teigė, jog posėdyje pateikta daugiau informacijos ir apie pačias VSD procedūras. Jis teigė supratęs, kad tikrintis poligrafu A.Stončaičiui siūloma nebuvo, tai buvo formalus hipotetinis procedūrinis klausimas pokalbio metu. Esą visų kviečiamų tokiam pokalbiui to klausiama pirmiausia.
Koks buvo A.Stončaičio atsakymas į šį klausimą, B.Matelis teigė negalįs atsakyti ir nukreipė teirautis VSD.
Pats A.Stončaitis šiuo metu išvykęs į poilsinę kelionę užsienyje, ji buvo suplanuota iš anksto.
Pasak B.Matelio, A.Stončaitis kreipėsi į Etikos ir procedūrų komisiją dėl posėdžio legitimumo.
Seimo Antikorupcijos komisija ėmėsi aiškintis pirmininko leidimo dirbti su slapta informacija gavimo aplinkybes naujienų portalui 15min pranešus, kad A.Stončaitis, prieš kelerius metus būdamas Vyriausybės kancleriu, gavo leidimą dirbti su slapta informacija, nors atsisakė tikrintis poligrafu. Komisija kreipėsi su klausimais į VSD ir kitas institucijas.
VSD atsakymuose Seimo Antikorupcijos komisijai ir NSGK nurodyta, kad leidimas dirbti su slapta informacija A.Stončaičiui buvo išduotas laikantis įstatymų, o oficialaus sprendimo jį tikrinti poligrafu nebuvo.
