„Gavome žodinį patvirtinimą iš visų institucijų, kad jokios slaptos informacijos Antikorupcijos komisija negavo“, – trečiadienio EPK posėdyje sakė Algimantas Salamakinas.
Anot jo, iki priimant sprendimą dėl komisijos galių viršijimo atsakymus dėl slaptos informacijos Antikorupocijos komisijai suteikimo bus prašoma patvirtinti ir raštu.
Tuo tarpu EPK posėdyje dalyvavusi Antikorupcijos komisijos pirmininko pavaduotoja konservatorė Agnė Bilotaitė kategoriškai neigia, kad komisija neturėjo jokių slaptų duomenų. Pasak jos, slapta buvo komisijos narių išvyka susipažinti su tyrimus poligrafu vykdžiusiais asmenimis bei per tyrimus poligrafu užduotų klausimų formuluotės.
Keturi be leidimų
EPK Antikorupcijos komisijos gauta slapta informacija ėmėsi domėtis po to, kai paaiškėjo, kad keturi Antikorupcijos komisijos nariai, dalyvavę komisijos posėdžiuose, kai šis tyrė FNTT vadovų atleidimo aplinkybes, neturėjo leidimų susipažinti su slapta informacija.
Tokių leidimų neturi Antikorupcijos komisijai priklausantys konservatorius Naglis Puteikis, „darbietis“ Saulius Bucevičius, „tvarkietis“ Petras Gražulis ir socialdemokratas Stanislovas Giedraitis.
Iš šių parlamentarų tik S.Bucevičius dalyvavo balsavime dėl Antikorupcijos komisijos išvadų priėmimo, tačiau visi aktyviai dalyvavo komisijos veikloje, o N.Puteikis ir S.Giedraitis balsavo jas priimant papunkčiui.
Todėl komisijai kilo klausimų, ar galima vykdyti tyrimą neturint leidimo susipažinti su visa komisijos turima medžiaga arba gavus ją neteisėtai.
„Kaip jie galėjo dalyvauti tyrime, o paskui balsuoti dėl išvadų, neturėdami visos medžiagos?“ – klausė D.Teišerskytė.
A.Bilotaitė atsakydama pažymėjo, kad Seime įprasta balsuoti ne iki galo susipažinus su įstatymų projektais.
„Labai dažnai pas mus susidaro situacija, kad neturėdami pakankamai informacijos Seimo nariai balsuoja ir nulemia sprendimus“, – pažymėjo A.Bilotaitė.
Be to, EPK domėjosi, kuo remiantis komisija priėmė kai kurias savo išvadų dalis, ypač tas,
kuriose kalbama apie Konstitucijos pažeidimus ir galimą vidaus reikalų ministro R.Palaičio spaudimą FNTT netirti jo partijos kolegų veiksmų.
Spręs, ar turi pritarti Seimas
Priimdama sprendimą dėl Antikorupcijos komisijos atlikto tyrimo, EPK ketina nurodyti, ar dėl šių išvadų dar turi balsuoti visas Seimas.
A.Salamakino teigimu, aštuonių parlamentarų priimtų išvadų kol kas niekaip negalima vadinti Seimo sprendimu, todėl būtų geriausia, jei šias išvadas patvirtintų Seimas. Anot A.Salamakino, tai padaryti nurodo ir komisijos nuostata, kad ji vykdė parlamentinį tyrimą.
Primename, kad Seimo Antikorupcijos komisija kovo pradžioje paskelbė išvadas, kuriomis reikalauja atleistus FNTT direktorių Vitalijų Gailių bei jo pavaduotoją Vytautą Giržadą grąžinti į pareigas, o juos atleidusį vidaus reikalų ministrą liberalcentristą Raimundą Palaitį – atstatydinti, taip pat atleisti generalinio prokuroro pavaduotoją Darių Raulušaitį.
Į EPK ištirti, ar FNTT vadovų atleidimo aplinkybes tyrusi Antikorupcijos komisija neviršijo įgaliojimų, kreipėsi Liberalų ir centro frakcijos nariai Vincas Babilius ir Valdemaras Valkiūnas.
Antikorupcijos komisijai priklausančių Seimo narių įsitikinimu, komisija savo veikla „galimai pažeidė Konstitucijoje įtvirtintą valdžių atskyrimo principą ir nuostatą, kad teisingumą Lietuvoje vykdo tik teismai“.
