Naikinamų ligoninių sąrašą vadina melagingu
Reaguodamas į pastabas dėl planuojamos regioninių ligoninių pertvarkos Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas R.Karbauskis teigia, kad informacija apie planuojamas uždaryti 20–30 ligoninių yra melaginga.
„Jokio ligoninių naikinimo sąrašo nėra. Politinis sprendimas yra toks – be savivaldybių rinkimų jokio sprendimo nedaryti. Reikia naujos savivaldybių valdžios, kuri bus suformuota po rinkimų, kad kiekvienoje savivaldybėje būtų atskirai aptarta, kokios reformos reikalingos tiems žmonėms, kurie tame regione gyvena. Skleidžiama informacija, kad yra 20 ar 30 ligoninių, kurios bus naikinamos, sąrašas yra melagingas“, – tvirtina R.Karbauskis.
Jo aiškinimu, šiuo metu siekis yra optimizuoti darbą, kad, jeigu valstybinėse ligoninėse yra laisvų vietų, privačios klinikos nebūtų finansuojamos. „Nagrinėdami šį klausimą, žinodami apie veto, ir paviešinome informaciją, kad prezidentūra domėjosi dviejų privačių klinikų reikalais. Viena iš klinikų susijusi su krikščionių demokratų atstovu“, – sako R.Karbauskis.
Atkreipus dėmesį, kad informacija dėl domėjimosi dviem įstaigomis buvo viešai paneigta, nes buvo domimasi visomis įstaigomis, kurioms tai gali daryti įtaką, R.Karbauskis to nepaneigė. Jis sutiko – viešoje erdvėje buvo paskelbtas sąrašas, kuriame buvo nurodytos ir tos dvi įstaigos.
Opozicijai atstovaujančios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas G.Landsbergis įžvelgia, kad šioje situacijoje valdantieji vėl bando atsitraukti: „Aš suprantu, kad tai – jautrus klausimas – prieš savivaldos rinkimus priimti įstatymus (ypač vyriausybei, kuri save vadina kairiąja, kuri de facto sugriauna bet kokią regioninę sveikatos sistemą) keblu. Šiandien aš suprantu R.Karbauskį, kuris mėgindamas pabėgti iš situacijos, sako, kad ligonines uždarysime po rinkimų.“
Komentuodama situaciją Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno pavaduotoja Aušrinė Armonaitė teigia, kad Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybėse sveikatos sistema ir konkrečiai ligoninių sistema atrodo visai kitaip. Seimo narės aiškinimu, tose valstybėse nėra tokios prarajos tarp valstybės sveikatos politikos ir privačių gydymo įstaigų.
„Jeigu bus atmestas prezidentės veto, privačios gydymo įstaigos [...] iš esmės bus įstatymo išstumtos, netgi galimai paminant tuos konstitucinius principus. Noriu pateikti žmogišką pavyzdį. Kaip žinote, Naujoje Vilnioje yra Lietuvos Respublikinė psichiatrijos ligoninė. Ji neturi itin geros reputacijos. [...] Žmogus gali pasirinkti gydytis depresiją, nerimą, galbūt kažkokias sunkesnes problemas nemokamai privačioje klinikoje kažkur ramiai, anonimiškai, to neskelbiant, ar štai tokioje Parko g., kur viskas kaip iš siaubo filmo“, – sako A.Armonaitė.
Socialdemokratų darbo partijos narys Gediminas Kirkilas atkreipia dėmesį, kad visi sutinka, jog ligoninių tinklas Lietuvoje veikia neoptimaliai, kad keičiasi demografinė padėtis, tačiau vis dėlto nesutariama, kokių veiksmų imtis.
„Jeigu niekas šioje srityje nedaroma, tai opozicija kritikuoja, kad niekas nedaroma. Dabar pasiūlytos gana, sakyčiau, nuosaikios reformos, dar kartą pabrėžiu, tariantis su savivaldybėmis, kurios geriausiai žino padėtį. Dar vienas klausimas – santykis valstybinės medicinos ir privačios. Iš tikrųjų viską reikia padaryti subtiliai, bet nereikia, kad liktų taip, kaip yra“, – apibendrina G.Kirkilas.
Siūlymą pakeisti referendumo kartelę laiko nedemokratišku
Prezidentė vetavo ne tik siūlymą pertvarkyti regionines ligonines, tačiau ir siūlymą sumažinti referendumo kartelę dėl dvigubos pilietybės. R.Karbauskio teigimu, pozicija liko nesupratusi, dėl kokių priežasčių šalies vadovė vetavo pastarąjį siūlymą.
„Čia reikia tik paaiškinti, kad į Konstitucinį Teismą negalima kreiptis anksčiau, nei priimamas įstatymas. Mes su malonumu kreiptumėmės į Konstitucinį Teismą išaiškinimo, bet tokios galimybės neturime. Dėl to praktiškai tikėjomės, kad įstatymas bus pasirašytas, Seimas kreipsis į Konstitucinį Teismą, kuris išaiškina, ar tas įstatymas gali galioti, ar ne“, – nurodo R.Karbauskis.
Jis tikina – Seimas padarys viską, kad referendumas įvyktų: „Atrodo, kad tai yra bendras visų partijų sutarimas, kad referendumas turi būti, kad reikia, jog sprendimas būtų priimtas. [...] Man atrodo, visose frakcijose buvo, kas balsavo už tą sprendimą, žinodami, kad kreipimasis į Konstitucinį Teismą būtinai bus.“
R.Karbauskis akcentuoja – prezidentūra neturi funkcijos išaiškinti, ar įstatymas atitinka Konstituciją: „Tam yra Konstitucinis Teismas. Tik to norėjome. Dabar turime prezidentūros atsakymą, kad neva tai neatitinka Konstitucijos. Dabar, kaip mums tai vertinti? Kaip absoliučią tiesą?“
G.Kirkilo teigimu, dvigubos pilietybės problema nagrinėjama jau bene 15 metų. Visus tuos metus teisininkai akcentuodavo, kad kitokio būdo priimti dvigubą pilietybę nėra. Tačiau, tvirtina G.Kirkilas, žinant rinkėjų aktyvumą, tai sunkiai įgyvendinama.
„Net man pavyko surinkti visus Konstitucijos specialistus į vyriausybę ir jie pasakė (kaip ir dabar) – nėra kito kelio. Matome, koks yra dalyvavimas rinkimuose, taip pat ir prezidento rinkimuose, dalyvaujama aktyviausiai. Puikiai suprantame, kad, turėdami dabartinę kartelę, pažaisime su referendumu ir vėl viskas liks vienoje vietoje“, – sako G.Kirkilas.
Jo pastebėjimu, nors klausimą dėl dvigubos pilietybės visi kelia vieningai, vėl atsiranda susiskaldymas dėl to, kokiu būdu norima pasiekti rezultato: „Bet kito būdo niekas nepasiūlė. Tie, kas galvoja, kad pagal seną įstatymą referendumą įvyks... aš manau, kad neįvyks, nes tai rodo žmonių dalyvavimas politikoje, rinkimuose, referendumuose.“
R.Karbauskis tikina – Seimas padarys viską, kad referendumas įvyktų.
Vis dėlto siūlymo referendumui dėl dvigubos pilietybės taikyti kitą kartelę G.Landsbergis nepalaiko. Jo nuomone, labai keista daryti išimti tik vienam straipsniui ir tik vienu klausimu: „sakykime, referendumas Švedijoje dėl euro įvedimo ar Norvegijoje dėl įstojimo į Europos Sąjungą. Tai vyksta nuolat. [...] Įsivaizduokime, jeigu švedai pasakytų – bijome, kad pralaimėsime referendumą dėl euro, todėl sumažinkime kartelę iki 100 tūkst. žmonių ir tikrai būsime euro zonoje. Ar tai yra demokratiška?“
G.Landsbergio tvirtinimu, Vakarų valstybėse toks siūlymas būtų nepriimtinas. Anot G.Landsbergio, Lietuvai derėtų pasistengti referendumo sušaukti tokiu būdu, koks numatytas Konstitucijoje. „Jis apsaugo konstitucinį pamatą. Suprantu, kad tai sunku. Suprantu, kad mums gali nepatikti rezultatas, bet [...] toks yra demokratijos principas – mes klausiame žmonių, o žmonės mums atsako.“
G.Landsbergis: žengia Vengrijos ar Lenkijos keliu
Vertindamas Seimo darbą G.Landsbergis pokyčius vertina kaip stumiamus buldozeriu. Jo aiškinimu, tai rodo tokie pasiūlymai, kaip partijų finansavimo keitimas ar situacija su Vyriausiąja rinkimų komisija (VRK). G.Landsbergio aiškinimu, pakeisti partijų finansavimą buvo pasiūlyta viduryje Seimo kadencijos, o VRK kontrolė yra perimta.
„Su kuo teko kalbėtis Vakaruose [...] visi yra apstulbinti, kad Lietuva tokiu sparčiu žingsniu žengia Vengrijos ar Lenkijos keliu, kur įsivyrauja viena partija kitas numarinant. Tai čia vienas iš pavyzdžių. Lygiai taip pat – perimta Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) kontrolė, pašalinant iš jos neparankius, netinkamus, galbūt nepatinkančius opozicijos narius, kurie galbūt šneka ne taip, kaip valdantiesiems būtų priimtina, susitvarkant taip, kad vadovautų, sakykime, R.Karbauskio ištikimo advokato sutuoktinė“, – nurodo G.Landsbergis.
Jam antrina ir A.Armonaitė. Politikės teigimu, vis dažniau matyti neliberalios demokratijos ženklai: „Laisva žiniasklaida, teisės viršenybė, laisvi rinkimai – tai yra liberalios demokratijos pilioriai. Kol kas tai nesunyko, bet, jeigu kalbame apie laisvus rinkimus, mes turime situaciją VRK, kur tiriama selektyviai. Toks įspūdis, kad ir vadovė yra deleguota partijos, o ne piliečių ir visiškai nepriklausoma. Su žiniasklaida... turėjome LRT tyrimą. [...] Tai nėra labai demokratiška.“
Su išsakyta kritika R.Karbauskis nesutinka. Jo aiškinimu, niekas nesiekė koreguoti partijų finansavimo tvarkos kadencijos viduryje. Kaip akcentuoja Seimo narys, siūlyme nurodyta, kad tvarka pasikeistų tik nuo kitų rinkimų.
Atkreipus dėmesį, kad pasiūlymas keisti partijų finansavimą buvo įregistruotas kaip tik tuo metu, kai buvo svarstoma mokesčių reforma, kuriai būtų galima skirti daugiau dėmesio, R.Karbauskis taip pat nesutinka, kad tai buvo netinkamas metas.
„Jis buvo laiku registruotas tada, kai jis turėtų būti registruotas, kad Seimas jį galėtų svarstyti. Jeigu šnekėti dėl VRK, tai reikėtų pasakyti viena – mes siūlėme ją depolitizuoti, bet, deja, kitos partijos nepalaikė siūlymo. Jeigu būtume depolitizavę, šiandien neturėtume tokių diskusijų apie VRK ir jų priklausomumą kažkam“, – tikino R. Karbauskis.
G.Kirkilo nuomone, lyginti Lietuvos su Vengrija nereikėtų. Taip pat, teigia politikas, negalima kaltinti, kad pozicija siūlymus stumia buldozeriu: „Kaltinti ją buldozeriu, kai ji de facto neturi daugumos? Skaitykimės su faktais. Dabar dėl žiniasklaidos, jau žiniasklaida pakankamai kritiška valdančiajai daugumai. Kritikuoja viską. [...] Taip visada buvo – ir konservatorių laikais, ir dabar. Nematau jokių pakitimų.“
G.Kirkilo tvirtinimu, pati opozicija nepasiima jai priklausančių teisių, nes neišsirenka opozicijos pirmininko, kuris, anot Seimo nario, turi beveik tokias pačias teises kaip ir ministras pirmininkas posėdžio metu.
„Kalbant apie tai, kur mes sutariame ar nesutariame. Manau, kad daug kur sutariame. Pavyzdžiui, Maršalo planą Ukrainai priėmėme kartu. [...] Galima ir biudžetą paminėti, ir daug kitų dalykų. Reikalas, kad opozicija pati neapsisprendžia. Kaip ir sakiau, ji iš vienos pusės sako – šita vyriausybė nieko nedaro. Kai ši vyriausybė ateina su reformomis (o niekada nebūna neskausmingų reformų, tai yra ne reformos), tai tada sako „ne“, – tvirtina G.Kirkilas.
Per dvi sesijas priimta 430 įstatymų.
Pagal LRT RADIJO laidą „10–12“ parengė Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė.
