Prezidentės patarėja R.Svetikaitė neslėpė nusivylusi Seimo sprendimu įstatymų projektus svarstyti tik pavasarį.
„Nuo ypatingos skubos perėjome prie pavasario sesijos. Taip ir vertinu. (…) Mūsų manymu, aišku, kam šios pataisos yra reikalingos, į ką nukreiptos. Teisės departamento pastabų taip pat negauta. Šiuo klausimu diskusijos, matyt, kurios bus, yra perteklinės, bet toks yra sprendimas“, – vertino prezidentės patarėja.
Ji tikina, kad BNS paviešindama grifu „slaptai“ pažymėtą VSD informaciją nepakenkė valstybės interesams.
„Tokios informacijos, kuri buvo atsiradusi BNS, paviešinimas yra visuomenės informavimas apie tam tikras grėsmes, kurios gali būti paskleistos kaip dezinformacija prieš Lietuvą“, – antradienį Seime žurnalistams sakė prezidentės patarėja.
Klausiama, kaip vertina politikų pareiškimus, kad būtent prezidentūroje derėtų ieškoti to asmens, kuris perdavė informaciją žurnalistams, R.Svetikaitė pabrėžė, kad ikiteisminius tyrimus demokratinėje šalyje vykdo ne Seimas.
„Kiek aš pamenu, tai ne politikai, ir ne Seimo nariai sprendžia, kas ir kaip turi atsakyti pagal įstatymus, ir ar turi vykti ikiteisminis tyrimas, kokios jo išvados turi būti ir panašiai“, – kalbėjo R.Svetikaitė.
Siūlė stipriau ginti žurnalistus
„Kartais tik gyvenimiškos situacijos beda pirštu ten, kur skauda. Klaidas reikia taisyti“, – pristatydama pataisas sakė prezidentės patarėja Rasa Svetikaitė.
Šalies vadovė įstatymo pataisomis siūlo numatyti, kad žurnalistas gali būti įpareigojamas atskleisti savo informacijos šaltinį, tačiau tik teismo nurodymu ir tik labai svarbiais, išimtiniais atvejais. Tai yra tik dėl visuomenei gyvybiškai svarbių aplinkybių ir tik tuomet, kai informacijos šaltinio paslapties atskleidimas sukels mažesnę žalą nei ta, kuri ištiks to nepadarius.
Kokius darbo metodus taiko žurnalistai – žiniasklaidos savivaldos institucijų reikalas, o mes turime vadovautis principais, kuriais vadovaujasi visa Europa, – sakė R.Svetikaitė.
Be to, įpareigojimas žurnalistui atskleisti savo informacijos šaltinį arba kitų prievartos priemonių, galinčių atskleisti informacijos šaltinį, taikymas gali būti nustatomas tik tuomet, kai jau yra išnaudotos visos kitos informacijos šaltinio atskleidimo priemonės.
D.Grybauskaitė siūlo sugriežtinti ir įpareigojimo atskleisti informacijos šaltinį skyrimo tvarką. Tai reiškia, kad tokio sprendimo teismas negalės svarstyti žurnalistui už akių ir privalės surengti posėdį, kuriame galės dalyvauti ir žurnalisto atstovas. Žurnalistas galės susipažinti su prokuroro reikalavimo atskleisti informacijos šaltinį turiniu ir teismui pateikti savo argumentus. Nauja ir tai, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, šaltinio apsaugos tikslu galės priimti sprendimą dėl atskleistos informacijos paplitimo į viešumą apribojimo.
Prezidentės teikiamomis įstatymų pataisomis numatoma, kad kratos ir poėmiai žurnalistų ir visuomenės informavimo priemonių patalpose bus galimi tik kraštutiniais atvejais ir tik dalyvaujant žurnalisto atstovui bei prokurorui, laikantis griežtų žurnalisto informacijos šaltinio paslapties apsaugos garantijų.
Atsižvelgdama į visuomenės išsakomas pastabas dėl nekorektiško pareigūnų elgesio kratos ir poėmio metu, prezidentė siūlo šiuos žmogaus teises itin varžančius veiksmus filmuoti. Taip turėtų būti elgiamasi ne tik darant kratą pas žurnalistą, bet ir visais kitais atvejais.
R.Svetikaitė: įstatymai taikomi formaliai
Patarėja pabrėžė, kad dabar dažnai įstatymai taikomi formaliai, prokurorai, pradėję tyrimą, iš karto eina į teismą, kad šis įpareigotų žurnalistą atskleisti šaltinį. „Jis netaiko kitų priemonių. Tuo metu Strasbūro teismo praktika vienareikšmiška – tokia priemonė yra kraštutinė. Ji gali būti taikomos tik tada, kai teisėsauga išnaudoja visas kitas priemones tyrimui atlikti“, – teigė patarėja.
Socialdemokratas Algirdas Sysas suabejojo, ar pataisos reikalingos. Jo teigimu, jos neišgelbės žurnalisto nuo teisėjo, kuris manys, kad reikia daryti poėmius, vesti žurnalistus į apklausas. Jis klausė patarėjos, ar ne geriau būti reiklesniems teisėjams.
R.Svetikaitė priminė, kad Aukščiausiojo Teismo pirmininkas yra kreipęsis į Konstitucinį Teismą, kad šis pasakytų, ar teisėjas gali atsakyti drausmine tvarka už savo priimtus sprendimus.
Kai kurie parlamentarai aiškino, kad dabar bet kas gali įkurti tinklalapį, pasiskelbti žurnalistu ir užsiimti nusikalstama veika. Jie baiminosi, kad prezidentės teikiamos pataisos apsunkins teisėsaugos darbą.
„Įvairias situacijas dabar galim modeliuoti. Tačiau kokius darbo metodus taiko žurnalistai – žiniasklaidos savivaldos institucijų reikalas, o mes turime vadovautis principais, kuriais vadovaujasi visa Europa“, – sakė ji.
