„ERK susigrąžina savo konstitucines galias mandatuoti Vyriausybę ir nustatyti aiškiai, kas turėtų tais klausimais atstovauti Lietuvai“, – BNS sakė Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas ir ERK narys konservatorius Žygimantas Pavilionis.
ERK pirmininkė konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė teigė, kad trečiadienį nuspręsta, jog ketvirtadienį EVT šaliai atstovaus prezidento Gitano Nausėdos vadovaujama delegacija.
„Fiksavome, kad atsižvelgiant į šios EVT temas, rekomenduojama Vyriausybei sudaryti delegaciją, jog patvirtintą Lietuvos poziciją pristatytų prezidentas“, – sakė ji.
Anot R.Morkūnaitės-Mikulėnienės, Seimo komitetas prieš teikdamas rekomendacijas dėl delegacijos vadovo vertins kiekvienos EVT darbotvarkę.
Iki šiol ERK tik tvirtindavo Lietuvos pozicijas atskirais klausimais, o dėl delegacijos sudėties nepasisakydavo.
„Delegacijas sudarydavo ta pati Vyriausybė, tačiau naujos sudėties ERK tikrai klausia, kur yra mūsų ryškesnis vaidmuo, juoba, kad mums pagal statutą privalu mandatuoti poziciją. O pozicija yra labai platu, ne tik turinys, bet ir atstovaujantys pareigūnai“, – teigė Europos reikalų komiteto vadovė.
„Jeigu bus premjerės kompetencijos klausimai, manau, kad būtų legetimu lygiai taip pat įgalioti premjerę atstovauti“, – sakė Ž.Pavilionis.
Premjerė Ingrida Šimonytė ketvirtadienį teigiamai atsiliepė apie Seimo komiteto iniciatyvą.
„ERK gali įvertinti, kas patvirtintą komiteto poziciją gali atstovauti konkrečiame posėdyje. Nematau jokios didelės intrigos“, – sakė ji žurnalistams.
„Yra tokių klausimų, kurie visiškai susiję su Vyriausybės darbu. Jeigu darbotvarkėje tokių klausimų yra absoliuti dauguma – ne užsienio reikalai, ne Europos Sąjungos santykiai su trečiosiomis šalimis – turbūt sprendimai, kurie galimai priimami, bus ar nebus įgyvendinti Vyriausybės rankomis, kartais – ir Seimo“, – teigė Vyriausybės vadovė.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis savo ruožtu tvirtino, kad šiuo metu egzistuoja vienintelis 12 metų senumo teisės aktas – Vyriausybės nutarimas, reglamentuojantis, kas ir kaip atstovauja Lietuvai EVT. Jame numatyta, kad tai daro premjeras.
„Mes, kaip valstybė, turime turėti ne paprotine teise grindžiamą atstovavimą, o teisės sistemą“, – sakė ministras.
Jis teigė palaikantis ERK iniciatyvą.
„Neturi būti nei premjerės, nei prezidento intereso. Yra įstatymus leidžianti institucija – Seimas, ir jis išaiškina, kaip tie įstatymai turi veikti. Ir dabar tą visai sėkmingai daro“, – kalbėjo G.Landsbergis.
Klausimą, kas Lietuvai turėtų atstovauti EVT, ėmė kelti konservatoriai, laimėję Seimo rinkimus.
Jie svarsto priimti įstatymą, kuris numatytų, kad Lietuvai EVT atstovautų ne prezidentas, o ministras pirmininkas.
Iniciatoriai teigia, kad per viršūnių susitikimus svarstomi klausimai daugiausia susiję su Vyriausybės kompetencija. Taip pat nėra galimybių užtikrinti, kad dalyvaudamas EVT prezidentas laikytųsi Seimo ir Vyriausybės patvirtinto mandato, be to, prezidentas nedalyvauja europinių partijų veikloje.
Šios iniciatyvos kritikai teigia, kad konservatoriai taiko dvigubus standartus, nes jų remiamai prezidentei Daliai Grybauskaitei patys užleido vietą EVT ir niekada iki šiol nekėlė šio klausimo.
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad ketina ir toliau atstovauti Lietuvai visuose viršūnių susitikimuose.
Jo patarėja Asta Skaisgirytė LRT radijui ketvirtadienį sakė konservatorių iniciatyva keisti atstovavimo tvarką pandemijos akivaizdoje „yra mažų mažiausiai neatsakinga“ ir atrodo kaip politinio žaidimo dalis, o prezidento įgaliojimus atstovauti Lietuvai Europos Vadovų Taryboje užtikrina Konstitucija.
Konstitucijoje numatyta, kad prezidentas sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kaip valstybės vadovas atstovauja Lietuvai.
