Seimo etikos sargai į posėdį trečiadienį susirinko visi. Nors pastaruoju metu žemės ūkio ministru tapęs „socialdarbietis“ Andrius Palionis Seimo komisijoje buvo retas svečias, šįkart atėjo ir jis.
Tokia mobilizacija, tiesa, trečiadienį valdantiesiems nebuvo būtina. Komisija jokių esminių sprendimų nepriėmė – tik leido tirti skundus, paskyrė išvadų rengėjus.
Seimo vicepirmininko Arvydo Nekrošiaus kreipimąsi tirs konservatorius Kazys Starkevičius ir „valstietė“ Aušra Papirtienė, Ramūno Karbauskio – komisijos pirmininkas konservatorius Antanas Matulas ir jo pavaduotoja „valstietė“ Aušrinė Norkienė.
Kiek tyrimai užtruks – nežinia.
Sako, kad negalėjo dalyvauti
A.Nekrošius į Seimo etikos sargus kreipėsi po to, kai negalėjo dalyvauti antradienį sušauktame Seimo vadovybės posėdyje – Seimo valdyba jame leido organizuoti neeilinį Seimo posėdį ir jo metu svarstyti V.Pranckiečio atšaukimo klausimą.
A.Nekrošius valdybos posėdyje dalyvauti negalėjo, nes tuo metu pirmininkavo plenariniam posėdžiui. Jo kreipimąsi į etikos sargus pagarsino Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė.
„Seimo narys kvestionuoja paties valdybos posėdžio teisėtumą, nes jis buvo surengtas posėdžio metu. Jis tuo metu pirmininkavo posėdžiui ir fiziškai negalėjo dalyvauti. O statutas nustato normą, kad Seimo narys privalo dalyvauti padalinių veikloje“, – neeilinio Seimo posėdžio metu kalbėjo „valstietė“.
Dėl normos ji teisi – pagal Seimo statutą, Seimo narys privalo dalyvauti Seimo valdybos, kurios nariu yra, posėdžiuose. Tačiau statute taip pat rašoma, kad „Seimo valdybos sprendimai priimami, kai posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip pusė valdybos narių“.
Antradienį iš devynių narių valdybos posėdyje dalyvavo aštuoni: Seimo pirmininkas V.Pranckietis, opozicijos lyderis Julius Sabatauskas, „socialdarbiečiai“ Irena Šiaulienė ir Gediminas Kirkilas, „tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis, konservatorė Irena Degutienė, liberalas Jonas Liesys ir „valstietė“ Rima Baškienė.
Penkiems jų balsavus „už“, dviems „prieš“ ir vienam susilaikius, antradienį įvyko neeilinis Seimo posėdis.
Neeilinis posėdis vis tiek būtų įvykęs
Pagal Seimo statutą, valdyba sprendimus priima atviru balsavimu paprasta posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma. Tad net jei A.Nekrošius būtų dalyvavęs valdybos posėdyje ir nepritaręs siūlymui organizuoti neeilinį posėdį, jis vis tiek būtų surengtas.
Be to, A.Matulo teigimu, A.Nekrošius galėjo sustabdyti Seimo plenarinio posėdžio eigą ir dalyvauti valdybos susitikime. Jis perskaitė V.Pranckiečio raštą, kuriame teigiama, kad visi valdybos nariai, tarp jų ir A.Nekrošius, apie vyksiantį neplanuotą susitikimą buvo informuoti.
„Seimo pirmininko pavaduotojas A.Nekrošius taip pat žinojo apie Seimo valdybos posėdžio laiką ir vietą, tačiau nepasirinko stabdyti Seimo posėdžio, kuriam tuo metu pirmininkavo. Todėl Seimo valdybos posėdyje nedalyvavo“, – skaitė A.Matulas.
Jis taip pat pabrėžė, kad praktika rengti valdybos posėdžius Seimo plenarinių posėdžių metu yra įprasta.
„Tokia praktika, kad Seimo valdybos posėdžiai kviečiami, ir plenarinių posėdžių metu [vyksta], yra įprasta visose kadencijose“, – tikino jis.
„Anksčiau mes remdavomės teise, statutu, dabar ištisai remiamės praktika. Mano būtų kausimas pirmininkui, kokia yra teisė šito klausimo, o ne praktika?“ – pasiteiravo komisijos narė Asta Kubilienė.
Valdybos posėdžių laikas nereglamentuotas
Posėdyje dalyvavusi neprisistačiusi patarėja-teisininkė teigė, kad Seimo statute nėra reglametuota, kada posėdžiauja Seimo valdyba, apie tai šiek tiek kalbama Seimo kanceliarijose reglamente. Tačiau, anot jos, ir ten konkrečiai nėra nurodyta, kada turi vykti Seimo vadovybės posėdžiai.
Teisininkė abejojo, ar dėl vieno nario nedalyvavimo Seimo valdybos posėdį galima laikyti neteisėtu. Seimo valdybos posėdžių, kurie organizuoti „ne savo laiku“, anot jos, buvę nemažai.
Niekada nebuvo pripažinta, kad tai yra neteisėtas posėdis.
„Bet niekada nebuvo pripažinta, kad tai yra neteisėtas posėdis“, – kalbėjo ji.
„Jeigu bandytume iš karto priimti sprendimą, daugybė valdybos posėdžių būtų neteisėti, kurie vyko Seimo plenarinių posėdžių metu. Daugybė“, – patarėjai antrino komisijos pirmininkas A.Matulas.
Atsižvelgdamas į tai, kad įvykis – rezonansinis, konservatorius K.Starkevičius pasiūlė skirti išvadų rengėjus ir klausimo dėl Seimo valdybos posėdžio teisėtumo nenagrinėti tuoj pat. Jam antrino ir A.Kubilienė, ir A.Matulas. Bendru sutarimu taip ir buvo padaryta.
R.Karbauskis mato procedūrinių pažeidimų
Trečiadienį į Seimo etikos sargus taip pat kreipėsi „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis. Jo įsitikinimu, V.Pranckietis supainiojo interesus, kai sušaukė Seimo valdybos posėdį bei balsavo dėl neeilinio Seimo posėdžio organizavimo, kuriame spręstas jo paties atstatydinimas.
Be to, neeilinio Seimo posėdžio metu, R.Karbauskio nuomone, buvo padaryta procedūrinių pažeidimų.
„Posėdžiui šališkai pirmininkavusi konservatorė Irena Degutienė atvirai ignoravo Seimo narių prašymus ir neteikė Seimui balsuoti Seimo narių siūlomų klausimų, balsus skaičiavo kitos sudėties, nei buvo Seimo patvirtinta, balsų skaičiavimo komisija“, – nurodė jis.
Yra M.Majausko precedentas
Diskusijos dėl „valstiečių“ lyderio kreipimosi Etikos ir procedūrų komisijoje nebuvo, tačiau A.Matulas pristatė įprastą praktiką balsuojant dėl darbotvarkės, kai pasisako ir suinteresuotas asmuo.
„Tokių atvejų yra buvę. Vienas gal ryškiausių buvo kolegos M.Majausko, kada darbotvarkėje buvo pasiūlymas, kad klausimas dėl jo interpeliacijos būtų išbrauktas iš darbotvarkės. Jis balsavo, buvo skundas, etikos komisija svarstė, priėmė sprendimą, kad jis nepažeidė“, – pavyzdį pristatė Seimo narys.
Etikos ir procedūrų komisija R.Karbauskio ir A.Nekrošiaus skundus nutarė nagrinėti atskirai, paskyrė skirtingus išvadų rengėjus.
Antradienį neeilinis posėdis įvyko Seimo pirmininko V.Pranckiečio iniciatyva, nors valdantieji jo atšaukimo iš pareigų klausimą planavo spręsti ketvirtadienį, tikėdamiesi surinkti reikiamus balsus.
Balsavimas dėl V.Pranckiečio žlugo
R.Karbauskis pripažino, kad antradienį balsų Seimo pirmininko atstatydinimui valdantieji neturi.
„Jie žinojo, kad fiziškai mūsų – 71 – šiandien nebus. [...] Daroma viskas, kad Seimas nebalsuotų“, – teigė jis.
Vykstant neeiliniam posėdžiui, kvestionuodami jo teisėtumą bei kritikuodami pirmininkavusios I.Degutienės elgesį, beveik visi valdantieji paliko Seimo salę. Balsavimas dėl V.Pranckiečio atšaukimo iš pareigų žlugo, nes jame dalyvavo tik 11 parlamentarų.
Kad V.Pranckietis netektų Seimo pirmininko posto, už tai turėtų pasisakyti ne mažiau kaip 71 Seimo narys.
