Komiteto vadovė teigia, jog sprendimas buvo susijęs su Vyriausybe, be to, rekomendacinio pobūdžio, todėl ji neįžvelgianti pažeidimo, o ateityje, jei Seimo nariai teiks siūlymus dėl atstovavimo, komitetas ir toliau juos svarstys.
„Aš vertinu EPK sprendimą kaip politinį sprendimą, apgailestauju, kad nebuvo vertinama pagal teisės raidę, mano supratimu, todėl, kad aiškiai suformuluota mūsų kovo pabaigos sprendime, kad mes rekomenduojame Užsienio reikalų ministerijai atitinkamai komponuoti delegaciją, todėl, kad tai mūsų atsakomybė“, – BNS sakė R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.
„Seimas, vadovaujantis Seimo statutu, turi sąveiką su Vyriausybe, ne su Prezidentūra, ne su kitomis institucijomis, ir mes duodame rekomendacijas toms institucijoms, ką mums leidžia Statutas, nelabai žinau, kurioj vietoj mes kažką pažeidėme, kaip teigia dalis kolegų iš EPK“, – teigė komiteto vadovė.
Seimo Etikos ir procedūrų komisija trečiadienį priėmė išvadą, kuriuo Seimo Užsienio ir Europos reikalų komitetų kovo pabaigos sprendimą dėl kovo 25–26 dienomis nuotoliniu būdu vykusios EVT įvertino kaip peržengusį kompetencijos ribas.
Kovo pabaigoje komitetai bendrame posėdyje patvirtino rekomendaciją Vyriausybei, kad sudarant delegaciją kovo 25–26 dienomis nuotoliniu būdu vykusiai EVT šaliai atstovautų prezidentas Gitanas Nausėda. Grupė opozicijos atstovų paprašė šį sprendimą įvertinti Seimo Etikos ir procedūrų komisijos.
Šešiais balsais prieš penkis EPK buvo pritarta opozicinių „valstiečių“ atstovės Guodos Burokienės suformuluotam išvados variantui, kad komitetai, priimdami sprendimą rekomenduoti Vyriausybei sudarant delegaciją numatyti, kad Europos Vadovų Tarybos vaizdo konferencijoje Seimo komitetų ir Vyriausybės patvirtintas pozicijas pristatytų prezidentas, peržengė savo kompetencijos ribas.
Sprendimu taip pat rekomenduota Seimo Europos reikalų ir Užsienio reikalų komitetams svarstant Lietuvos pozicijas bei jų pristatymą spręsti tik dėl Vyriausybei priskirtų kompetencijų.
Tačiau Seimo ERK vadovė sako, kad atstovavimo klausimą komitetas ir toliau svarstys, jei jo nariai teiks tokius siūlymus.
„Seimo nariai turi teisę teikti rekomendacijas. Pagal EPK išaiškinimą galima suprasti, kad mes neturime teisės pasisakyti, kur prezidentas turi dalyvauti ar nedalyvauti, tai aš dar kartą sakau, kad Seimo ERK duoda rekomendacijas, ne įpareigojimus, Vyriausybei. Vyriausybės reikalas atsižvelgti ar neatsižvelgti. Jei EPK išaiškinime parašyta, kad mes turime kalbėti apie Vyriausybę, aš gal su tokiu truputėlį humoru pasakysiu – tuomet mes gal galime tiesiog įrašyti Vyriausybės vadovą ar kitą narį“, – sakė konservatorių seniūnė.
Ji taip pat teigė mananti, kad „jei bus iš komiteto narių pageidavimas kelti šį (atstovavimo) klausimą, komiteto pareiga apsvarstyti tokius siūlymus“.
Seimo EPK savo išvadą, kuriuo ERK su URK pripažino peržengusius kompetencijos ribas, patvirtino prieš pat bendrą komitetų posėdį trečiadienį. Jame buvo svarstomos Lietuvos pozicijos prieš vykstant į neformalų Europos Vadovų Tarybos susitikimą šeštadienį. Į jį vyksta prezidentas Gitanas Nausėda.
ERK pozicijos dėl atstovaujančio asmens šįkart neteikė, nes taryba – neformali, teigia ERK pirmininkė R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Seimo ERK anksčiau ėmėsi iniciatyvos ne tik tvirtinti Lietuvos pozicijas prieš kiekvieną Europos Vadovų Tarybos posėdį, bet ir teikti rekomendacijas, kas turėtų vadovauti Lietuvos delegacijai. Iki Etikos procedūrų komisijoje vertinto posėdžio ERK tik tvirtindavo Lietuvos pozicijas atskirais klausimais, o dėl delegacijos sudėties nepasisakydavo.
Klausimą, kas Lietuvai turėtų atstovauti EVT, ėmė kelti konservatoriai, laimėję Seimo rinkimus.
Jie svarsto priimti įstatymą, kuris numatytų, kad Lietuvai EVT atstovautų ne prezidentas, o ministras pirmininkas.
Iniciatoriai teigia, kad per viršūnių susitikimus svarstomi klausimai daugiausia susiję su Vyriausybės kompetencija. Taip pat nėra galimybių užtikrinti, kad dalyvaudamas EVT prezidentas laikytųsi Seimo ir Vyriausybės patvirtinto mandato, be to, prezidentas nedalyvauja europinių partijų veikloje.
Šios iniciatyvos kritikai teigia, kad konservatoriai taiko dvigubus standartus, nes jų remiamai prezidentei Daliai Grybauskaitei patys užleido vietą EVT ir niekada iki šiol nekėlė šio klausimo.
Prezidentas G.Nausėda sako, kad ketina ir toliau atstovauti Lietuvai visuose viršūnių susitikimuose.
Konstitucijoje numatyta, kad prezidentas sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kaip valstybės vadovas atstovauja Lietuvai.
