Apie 25 proc. Seimo narių, išrinktų vienmandatėse apygardose, per pirmus kadencijos metus pasiūlė bent vieną įstatymo projektą, susijusį su jo(-s) duotu pažadu. Visgi dauguma pažadus įgyvendinančių teisės aktų yra registruoti, tačiau dar nesvarstyti Seimo sesijų metu. Nors pradžia įgyvendinimui yra padaryta (projektai įregistruoti), tačiau negalima tvirtinti, kad įsipareigojimai bus tikrai ištesėti.
TS-LKD atstovas Žygimantas Pavilionis prieš rinkimus buvo pažadėjęs „padaryti viską, kad Sakartvelas, Ukraina, Moldova iki mūsų pirmininkavimo Europos Sąjungai, kad joms būtų atvertas kelias į narystę Europos Sąjungoje“. Nors išvardytos šalys dar nėra Europos Sąjungos dalimi, tačiau Seimo narys su kolegomis pateikė Seimui rezoliuciją dėl Lietuvos užsienio politikos gairių, kurioje buvo įtvirtintas ir Ž. Pavilionio pažadas. Rezoliuciją Seimas priėmė, tad galima sakyti, kad šis pažadas jau pradėtas įgyvendinti.
LVŽS frakcijos narė Ligita Girskienė taip pat jau yra įregistravusi įstatymų projektus, padėsiančius jai įgyvendinti savo įsipareigojimą dėl daugiabučių administravimo skaidrinimo. Ji pateikė Civilinio kodekso bei daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitų patalpų savininkų bendrijų įstatymo pataisas.
„Suprantama, kad gerai apsvarstytas teisės aktas kartais nepasirašo per vienerius metus, tačiau mes dažnai pastebime, jog ir politikai ir rinkėjai pamiršta prieš rinkimus duotus pažadus. Todėl vykdome jų stebėseną ir primename apie jų įgyvendinimą.“, – pabrėžia „Žinau, ką renku“ mentorė Rugilė Andrejevskytė.
Dauguma politikų pažadų, dar neregistruotų kaip teisės aktų, yra švietimo srityje. Lietuvos socialdemokratų partijos atstovas Liudas Jonaitis įsipareigojo „parengti ilgalaikę švietimo strategiją“, o kiti Seimo nariai tobulinti ankstyvąjį ir įtraukųjį ugdymą, diegti mokymosi visą gyvenimą koncepciją, skaitmenizuoti mokymosi priemones.
Visgi ne visi pažadai gali būti įvertinti. Kai kurie politikai yra linkę duoti nepamatuojamus arba nekonkrečius įsipareigojimus. Pavyzdžiui, Laisvės partijos narė Silva Lengvinienė pažadėjo, kad stabdys jaunų žmonių migraciją: „Greitai bėga visi, ypatingai jaunimas iš mūsų šalies, nes ji stovi vietoje. Tai daugiau nei epidemija tai yra migracijos epidemija, mes turime išlaikyti žmones čia, neprarasti nei vieno“.
Yra vienmandatininkų, kurie davė personalinius pažadus: „išlikti savimi“, „išlaikyti gerą humoro jausmą“, „bendrauti su rinkėjais“. Tokius įsipareigojimus galės įvertinti tik patys rinkėjai, bendraudami su politikais.
Vis dėlto kai kurie Seimo nariai linkę duoti pažadus tik savo apygardos rinkėjams ir bandyti juos įgyvendinti Seime. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio atstovas Romualdas Vaitkus įsipareigojo „rasti finansavimą daugiafunkcinei arenai Tauragėje“, todėl pasiūlė lėšas jos steigimui skirti iš valstybės biudžeto.
Verta paminėti, kad savo pažadus, nepraėjus net 100 dienų nuo inauguracijos, įgyvendino premjerė Ingrida Šimonytė, žadėjusi „formuoti Vyriausybę“ bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – krikščioniškų šeimų sąjungos narė Beata Petkevič, įsipareigojusi „laimėti šiuos rinkimus“.
„Praėjus ketvirčiui kadencijos matome, kad dalis politikų jau padėjo pamatus pažadų įgyvendinimui. Visgi didžiajai daliai vienmandatininkų dar yra kur padirbėti – įsipareigojimai rinkėjams kol kas lieka stalčiuje. Belieka tikėtis, kad politikai išnaudos likusią dalį kadencijos žadėtiems darbams atlikti ir netaps „pažadukais“, – pažymėjo „Žinau, ką renku“ mentorė Miglė Palujanskaitė.
„Žinau, ką renku“ prieš 2020 m. Seimo rinkimus suorganizavo 86 kandidatų į Seimą debatus. Jų metu prašė kiekvieno politiko duoti po 3 pažadus, kuriuos vienmandatėse apygardose išrinkti Seimo nariai įgyvendins, jei bus išrinkti.
