Už nutarimo projektą dėl komisijos sudarymo balsavo 44 Seimo nariai, prieš buvo 26, susilaikė 4 parlamentarai. Antradienį vyks galutinis balsavimas dėl nutarimo priėmimo.
„Dvi opozicijos frakcijos atsisakė deleguoti savo atstovus“, – sakė projektą svarstymo stadijoje pristatęs vienas jo iniciatorių, frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovas Valdas Vasiliauskas. Komisijoje dirbtų V.Vasiliauskas, „darbiečiai“ Gediminas Jakavonis ir Valdas Skarbalius, socialdemokratai Darius Petrošius, Artūras Skardžius ir Eduardas Šablinskas, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovas Zbignevas Jedinskis, Seimo narių mišrios grupės atstovė Aurelija Stancikienė.
Opozicijos lyderis Andrius Kubilius tuo tarpu sakė, kad konservatorių frakcija nė nespėjo apsvarstyti klausimo dėl narių delegavimo į komisiją, nes projektas netikėtai įtrauktas į neeilinio posėdžio darbotvarkę, kurioje buvo numatytas tik socialinio modelio svarstymas. A.Kubilius prašė daryti pertrauką iki antradienio, bet tam nepritarta.
„Baisus reikalas, gerbiamas pirmininke, nes visiškai pradedama manipuliuoti visomis parlamentinėmis tvarkomis ir taisyklėmis, nes mes turėsime sudarinėti naują komisiją, kad tirtų, kaip bandoma manipuliuoti, nes frakcijos turėjo išsirinkti, ką deleguoja į šitą ypatingai svarbią komisiją.
Mes neturėjome jokių galimybių susirinkti, nes padarėte penktadienį neeilinį posėdį, nuo pat 9 ryto, turėjom šiandien posėdžiauti vien dėl Darbo kodekso, netikėtai įtraukėte šį klausimą, ir mes negalėjome priimti labai svarbaus frakcijos sprendimo dėl atstovavimo šioje komisijoje.
Prašau sustabdyti procedūrą, arba darot pertrauką, mums reikia susirinkti ir labai rimtai apsvarstyti šitą klausimą, ir tada mes galėsime grįžti ir pranešti savo labai reikšmingą nuomonę būtent šituo punktu. Kitu atveju bus labai žiauriai pažeistas Statutas, tai bus beprecedentinis manipuliavimas Seimo statutu, mes turėsime sudaryti tarptautinę komisiją tirti šitam reikalui, ir prašom daryti viską, kad išvengtume šitokios Lietuvos diskreditacijos“, – kalbėjo A.Kubilius.
„Mūsų frakcijos posėdis numatytas antradienį, kaip numatyta pagal visas Seimo tvarkas, ir mes tame posėdyje esam pasiruošę svarstyti šitą ypatingai svarbų klausimą, prieš tą svarstymą mes esame pasiruošę sekmadienį surinkti neeilinę partijos tarybą apsvarstyti šitą reikalą, pirmadienį, kaip žinote, atvažiuoja Vatikano valstybės sekretorius, mes su juo aptarim, kaip krikščionių demokratų partija, kaip čia elgtis, ir tik antradienį iš ryto mes šitą klausimą svarstysim, ir apsispręsim, ką deleguojam ar dėl kitų veiksmų“, – tęsė konservatorių frakcijos seniūnas.
Bet opozicijos lyderio ironija Seimo narių balsuoti už pertrauką neįtikino, o „tvarkiečių“ seniūnas Petras Gražulis panašiu stiliumi kėlė versijas, kodėl konservatoriai priešinasi parlamentiniam tyrimu. „Iš tiesų, gal dar vieną komisiją sudaryt, kodėl taip dreba konservatoriai dėl tos komisijos. kodėl jie taip šitos komisijos bijo, ieško visokių priežasčių, kad šita komisija nebūtų sudaryta, man atrodo, pasitvirtina nuostata, kad prezidentei pažymas nešiojo konservatoriai. Dabar išryškės jų pavardės visos, todėl jie labai ir bijo“, – sakė „Tvsrkos ir teisingumo“ frakcijos vadovas.
Tyrimą dėl rezonansą sukėlusių pažymų atlikti pasiūlė daugiau kaip pusės Seimo narių, daugiausia valdančiųjų ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovų.
Pagal projektą, komisija turėtų tirti, iš kurių informacijos šaltinių ir kas paskleidė didelį rezonansą sukėlusias žinias – viceministrų „juodąjį sąrašą“ prieš Vyriausybei atiduodant įgaliojimus po prezidento rinkimų, kelią į švietimo ir mokslo ministro postą Seimo vicepirmininkui „darbiečiui“ Vydui Gedvilui užkirtusią pažymą, duomenis apie generalinio prokuroro skyrimo procesą – esą tam įtaką bandė daryti politikai, vienai Seimo atmestų kandidačių teisėjai Editai Dambrauskienei esą siūlytą „išsipirkti“ postą.
Taip pat komisija turėtų vertinti prezidentės patarėjos Daivos Ulbinaitės bylą dėl paslapties atskleidimo, kuri baigėsi jos išteisinimu.
Prezidentūra iniciatyvą steigti tokią komisiją įvertino kaip „spaudimą teisėsaugai ir žiniasklaidai“.
Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė po prezidento rinkimų 2014 metais paskelbė iš Specialiųjų tyrimų tarnybos gavusi pažymą apie įtarimus keliančius viceministrus, ji taip pat patvirtino, jog Vyriausybei grąžinus įgaliojimus neskirs ministrų, jei jie neatleis viceministrų iš „juodojo sąrašo“.
Nevieša STT pažyma taip pat tapo kliūtimi ministro pareigas gauti V.Gedvilui. Darbo partija pateikė jo kandidatūrą vadovauti Švietimo ir mokslo ministerijai, bet teikimą gavusi prezidentė pareiškė jo neskirsianti, įvertinusi STT pateiktą informaciją, premjeras Algirdas Butkevičius tuomet vertino, kad STT pateikta medžiaga neužkerta galimybės skirti V.Gedvilą ministru.
Skiriant naują generalinį prokurorą susitikusi su Seimo valdyba prezidentė užsiminė, kad prieš pat slaptą balsavimą dėl Kauno apygardos teismo pirmininko Nerijaus Meilučio kandidatūros į generalinius prokurorus Kaišiadoryse esą įvyko susitikimas, kuriame pašaliniai asmenys bandė paveikti būsimą politikų sprendimą. Šio susitikimo dalyviais paminėti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas Julius Sabatauskas, šio komiteto narys Vytautas Gapšys ir Kaišiadoryse rinktas Seimo narys Bronius Bradauskas BNS kategoriškai paneigė vykus tokį susitikimą.
Prezidentė valdybos nariams taip pat pranešė turinti informacijos, kad dar vienai kandidatei į generalines prokurores teisėjai Editai Dambrauskienei esą siūlyta postą „išsipirkti“. Prokurorai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl to.
