Komisija ketvirtadienį nutarė atliekant tyrimą kreiptis pagalbos į šias institucijas:
- Pirmiausia, į LRT, kad ši pateiktų visus 2013–2017 m. dokumentus: sutartis, sutarčių priedus, darbuotojų sąrašus, nuomos sutartis, sandorių dokumentus, tarybos posėdžių medžiagą, laidų sąrašus.
- Taip pat bus kreiptasi į Registrų centrą, kad šis pateiktų informaciją apie LRT viešųjų pirkimų dalyvių akcininkus, duomenis apie LRT vadovaujančių asmenų turimas įmones.
- Komisija ketina Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos paprašyti visų LRT vadovų viešųjų ir privačių interesų deklaracijų, informacijos apie vykdytus tyrimus.
- Valstybės kontrolės ketinama prašyti visų LRT atliktų auditų, patikrinimų duomenis.
- Į Seimo Audito, Kultūros, Švietimo ir mokslo komitetus, kad šie nurodytų, kokia parlamentinė LRT kontrolė buvo vykdoma, pateiktų su LRT susijusių posėdžių protokolus.
- Vyriausybės komisija nori klausti, ar ši rastų lėšų tarptautiniam LRT veiklos auditui ir ar yra pasirengusi jį užsakyti.
- Lietuvos radijo ir televizijos komisijos bus prašoma pateikti informaciją apie su LRT susijusius svarstymus, duomenis apie reklamos ribojimų pažeidimus.
- Komisija dar kreipsis į Europos teisės departamentą, ar Lietuvos teisės aktai, susiję su viešaisiais pirkimais, atitinka ES teisės aktus.
- STT ketinama prašyti antikorupcinio LRT veiklos ir su ja susijusių įstatymų vertinimo.
- Komisija kreipsis ir į Viešųjų pirkimų tarnybą, kad ši pateiktų visą turimą informaciją apie LRT pažeidimus viešųjų pirkimų srityje.
- Finansų ministerijos prašoma pateikti dokumentus, susijusius su LRT finansavimu ir finansų kontrole.
- Konservatorius Andrius Navickas dar pasiūlė kreiptis į Europos teisės departamentą, kad jis pateiktų informaciją apie Jungtinėje Karalystėje atlikto BBC tyrimo medžiagą.
- Galiausiai „valstietės“ Agnės Širinskienės siūlymu komisija prašys ir visuomenės pagalbos suteikiant turimą informaciją apie LRT. Seimo narė tokį siūlymą argumentavo tuo, kad jau gauna žinučių socialiniame tinkle „Facebook“, kad žmonės siunčia dokumentus. Komisija visuomenės komentarų lauks elektroniniu paštu, kuris bus sukurtas būtent šiam tikslui.
Atsakymams pateikti institucijos turės 20 darbo dienų, tačiau A.Nekrošius sako, kad institucijos, išskyrus LRT, terminą gali prašyti šiek tiek pratęsti.
Informacijos kiekis darbą vers utopija?
A.Nekrošius neabejoja, kad komisija sugebės aprėpti visą informaciją, kurios prašo.
„Komisijos statusas įpareigoja LRT pateikti visą įmanomą informaciją. Pavyzdys, kad tarkim atskirai institucijai pavedus tyrimą atlikti, jis būtų neišsamus. Tuo tarpu komisija, jei tyrimo metu pamatys, kad reikia dar kokios nors institucijos, galės ją įtraukti. Komisija bus jungiamasis darinys, jungiantis įvairių institucijų darbą“, – sakė A.Nekrošius.
Jis akcentavo, kad teikdama informaciją komisijai LRT privalės duoti ir tuos dokumentus, kurių iki šiol nepateikė argumentuodama konfidencialumu.
Tačiau opozicijos atstovas konservatorius Andrius Navickas abejoja, ar informacijos kiekis nepavers komisijos darbo utopiniu.
„Pirmasis posėdis mane nuteikia optimistiškai. Viena vertus, tikrai nebuvo panašu į inkviziciją. Kita vertus, labai didžiulis užmojis. Nes gauti visą tą informaciją ir ją apdoroti atrodo truputį utopiška. Žiūrėsime, kas iš to išeis“, – teigė A.Navickas.
Pasak jo, svarbiausia, kad po šio tyrimo LRT taptų stipresnė. Jis akcentavo, kad čia savo nuomonę galės išdėstyti LRT vadovai, kurie iki šiol piktinosi, kad nėra išklausomi.
„Šiandien nei įtarimai, nei išankstinis cinizmas nepadės komisijos darbui ir skaidrumui siekti“, – sakė jis.
Ne visi supranta tyrimo tikslą
Ketvirtadienį opozicijos atstovai komisijoje suabejojo, ar visi komisijos nariai iki galo supranta, koks yra galutinis komisijos darbo tikslas.
Apie tai padiskutuoti siūlė konservatorius Žygimantas Pavilionis.
Tačiau komisijos pirmininkas A.Nekrošius tikino, kad komisija atsakys tik į jai Seimo iškeltus klausimus.
Ž.Pavilionis po posėdžio žurnalistams sakė, kad dar iki galo nesupranta komisijos užduoties.
„Kol kas dar bandau suprasti, surasti savo kampą šioje komisijoje, nes kartais susidaro įspūdis, kad ieškoma atsakymų į klausimus, kuriuos kažkas jau žino. Būtų gerai, kad to būtų vengiama. Aš vėliau įsiveržiau į posėdį ir toks slogus įspūdis buvo, kad mes jau kažką nuteisėme, o dabar ieškome tai patvirtinančių argumentų, kviečiame specialiąsias tarnybas, kad jos patvirtintų, ką mes jau žinome“, – kalbėjo konservatorius.
Kvies A.Siaurusevičių, R.Paleckį ir Ž.Pečiulį
Į antrą posėdį komisija ketina rinktis po savaitės.
A.Širinskienė pasiūlė kitą posėdį pradėti domėtis LRT valdymo analize, nes šiai temai nebūtina sulaukti atsakymų iš keturiolikos institucijų. Į šį posėdį ketinama kviesti LRT vadovus – generalinį direktorių Audrių Siaurusevičių, jo pavaduotoją Rimvydą Paleckį ir LRT tarybos pirmininką Žygintą Pečiulį.
„Kad nebūtų kalbėjimas už akių ir jie turėtų galimybę atsakyti“, – sakė ji.
Kitame posėdyje komisija išrinks ir A.Nekrošiaus pavaduotoją. Šios pareigos siūlomos opozicijos atstovui.
Komisijos posėdžiai bus atviri.
Komisijoje, be pirmininko A.Nekrošiaus, dar dirba „valstiečiai“ Agnė Širinskienė, Dainius Gaižauskas, Kęstutis Mažeika, Virginijus Poderys, „tvarkietis“ Rimas Andrikis, konservatoriai Agnė Bilotaitė, Andrius Navickas ir Žygimantas Pavilionis, „socdarbietis“ Petras Čimbaras, Lenkų rinkimų akcijos atstovė Vanda Kravčionok.
Liberalai ir socialdemokratai savo atstovų į komisiją neskyrė iš esmės prieštaraudami komisijos kūrimui. Todėl liko neaišku, koks yra kvorumas komisijoje – 6 ar 7 atstovai. Dėl šio klausimo bus kreipiamasi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją.
Komisiją Seimas yra įpareigojęs įvertinti LRT tarybos pateiktą 2016 metų veiklos ataskaitą, taip pat įvertinti, „ar LRT valdymo struktūra, įdarbintų darbuotojų skaičius, darbuotojų atlyginimų dydis, pačios LRT kuriamų laidų, LRT kartu su prodiusavimo paslaugas teikiančiomis kompanijomis ar nepriklausomais prodiuseriais bei tik prodiusavimo paslaugas teikiančių kompanijų ar nepriklausomų prodiuserių kuriamų laidų santykis įgalina racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą bei atitinka Lietuvoje esančios rinkos sąlygas“.
Be to, komisija turės nagrinėti, ar LRT valdymo struktūra, apibrėžtos jos funkcijos bei kompetencijų pasidalijimas atitinka europinę nacionaliniams transliuotojams taikomą praktiką, ar užtikrina skaidrų LRT darbą ir sudaro tinkamas sąlygas nacionalinio transliuotojo misijai įgyvendinti.
Taip pat parlamentarai turės įvertinti, ar 15 metų neatnaujintas Vyriausybės nutarimas nesukuria prielaidų neskaidrioms pirkimų procedūroms, korupcinei aplinkai atsirasti ir LRT išvengti viešųjų pirkimų procedūrų. Be to, komisijai siūloma pavesti išaiškinti, ar LRT iš prodiuserių perkamų paslaugų kainos atitinka rinkos sąlygas, ar jo turtas nuomojamas rinkos kainomis ir pan.
Tyrimą komisija įpareigota atlikti iki birželio mėnesio.
