Prieš A.R.Ručio neliečiamybės naikinimą balsavo „tvarkietis“ Kęstas Komskis, Lenkų rinkimų akcijos atstovas Michalas Mackevičius ir „darbietis“ Valentinas Bukauskas. Susilaikė komisijos pirmininkas „darbietis“ Kęstutis Daukšys ir socialdemokratas Andrius Palionis.
Už neliečiamybės naikinimą balsavo konservatorius Arvydas Anušauskas, liberalė Dalia Kuodytė ir socialdemokratai Arūnas Dudėnas ir Eduardas Šablinskas. Kadangi posėdyje nedalyvavo Statys Šedbaras ir Linas Balsys, šių keturių Seimo narių balsų nepakako teigiamam sprendimui priimti.
Tiesa, pats komisijos pirmininkas K.Daukšys apskritai nenorėjo pavardėmis išvardinti visų balsavusių. Anot jo, toks yra komisijos sprendimas.
Posėdžiavo už durų, bet ne slaptaSaugoti A.R.Ručio neliečiamybę komisija nusprendė neleistinai už uždarų durų išvariusi žurnalistus. Seimo Statutas numato, kad laikinosioms komisijoms slapta posėdžiauti be specialaus Seimo leidimo galima tik tuomet, kai posėdyje aptariamos valstybės paslaptys, bet šiuo atveju slaptumo prašyta dėl ikiteisminio tyrimo medžiagos detalių viešinimo.
Vos prasidėjus posėdžiui komisijos pirmininkas „darbietis“ Kęstutis Daukšys nurodė, kad prokuroras Rolandas Stankevičius prašo uždaro posėdžio dėl to, kad ikiteisminis tyrimas dar nėra baigtas ir jo detalių negalima viešinti.
Tam, kad komisija dėl jo neliečiamybės spręstų be žurnalistų dėmesio, neprieštaravo ir su trim advokatais, tarp jų ir žmona „tvarkiete“ Aušra Ručiene, į posėdį atvykęs R.A.Ručys.
Tačiau po komisijos posėdžio kalbėdamas su žurnalistais K.Daukšys pareiškė, kad posėdis tikrai nebuvo uždaras. Anot jo, žurnalistai gražiai paprašyti maloniai iš salės išėjo patys.
Įžvelgė politinius motyvus
K.Daukšys tvirtino, kad sprendimas neleisti baudžiamojon atsakomybėn patraukti R.A.Ručį priimtas todėl, kad parlamentarai prokurorų darbe įžvelgė politinių motyvų.
„Tai, ką pristatė prokuroras, yra 2013 m. visi dalykai, kurie 2013 m. niekaip neatsispindėjo jokiose bylose. Viskas buvo nukelta tada, kai 2014 m. spalio mėnesį prasidėjo rinkimų kampanija. 2014 m. spalio 7 dieną prasidėjo bylos“, – aiškino jis.
Jei nusikaltimas buvo vykdomas 2013 m., tai tais metais ir turėjo būti pradėta baudžiamoji byla. Kadangi ji nebuvo pradėta ir prasidėjo tik tada, kai prasidėjo rinkimai, tai yra šiek tiek keista, - sakė K.Daukšys.
Komisijos pirmininkas tvirtino, kad prokuroras paaiškinti, kodėl byla pradėta tik 2014 m. neatskleisdamas tam tikrų detalių, kurias įslaptinę teismai, negalėjo, todėl ir priimtas neigiamas sprendimas.
„Jei nusikaltimas buvo vykdomas 2013 m., tai tais metais ir turėjo būti pradėta baudžiamoji byla. Kadangi ji nebuvo pradėta ir prasidėjo tik tada, kai prasidėjo rinkimai, tai yra šiek tiek keista“, – teigė K.Daukšys.
Ko prokurorai galėjo siekti bylą pradėję 2014 m., jis teigė nežinantis. Paklaustas, ar taip tiesiog gelbėja koalicijos partnerius, K.Daukšys tvirtino, kad A.R. Ručio neliečiamybės nepanaikinimas bylai niekaip nepakenks.
„Nuo kuo čia gelbėsi? No kokių įtarimų? A.R.Ručys gali būti ir toliau apklausiamas, kaip specialus liudytojas. Gali duoti parodymus, byla gali vystytis toliau. Niekas nekliudo, o apie teismą mes dar nekalbame“, – aiškinosi komisijos pirmininkas.
Siekia išsukti nuo bylos?
Liberalė Dalia Kuodytė tvirtino, kad jokių politinių motyvų byloje nėra ir jų egzistavimą Seimo komisijos posėdyje paneigė net paties A.R.Ručio advokatas Leonas Virginijus Papirtis.
Balsavimas parodė, kad dalis nenorėtų, jog tas tyrimas būtų vykdomas toliau, - apgailestavo D.Kuodytė.
„Jis puikiausiai mums įrodė, kad tai nėra politinė byla. Turbūt jam netyčia taip išėjo, bet iš jo kabėjimo buvo galima suprasti, kad nieko bendra su politika nei akcija “Pirk dramblį„, nei apskritai visa ta istorija neturi“, – teigė ji.
Pasak jos, nepaisant visų išvedžiojimų, A.R.Ručys įtariamas kriminaliniu nusikaltimu ir jo neliečiamybė turėjo būti naikinama.
„Balsavimas parodė, kad dalis nenorėtų, jog tas tyrimas būtų vykdomas toliau. Pats A.R.Ručys ir jo advokatai pažymėjo, kad kaip specialusis liudytojas toliau jis gali atsisakyti duoti bet kokius parodymus. Tada prokuratūra neturės galimybės tęsti tyrimo“, – apgailestavo D.Kuodytė.
R.A.Ručį prokurorui apklausti svarbu
Prokurorą R.Stankevičių komisija klausinėjo apie pusvalandį. Po to žurnalistams prokuroras sakė Seimo nariams paaiškinęs, kodėl prašoma panaikinti R.A.Ručio neliečiamybę.
„Yra keli įtarimai, kad jis prekiavo poveikiu. Taip pat organizavo ir kurstė apgaulingos apskaitos tvarkymą. Tai yra susitarė gauti neatlygintinai renginį, kuriame reklamuojama partija, už tai pažadėjęs, kad renginio organizatorius laimės Vidaus reikalų ministerijos organizuojamus viešuosius pirkimus“, – sakė prokuroras.
Pasak jo, šiuo metu įtarimai yra pareikšti dešimčiai asmenų.
Bylą ištirti galima, bet tyrimas būtų neišsamus, bus tyrimo spragos, - sakė prokuroras.
„Šiuo metu atliekamos liudytojų apklausos, yra paskirti ūkinės-finansinės veiklos patikrinimai. Kai bus atlikti visi procesiniai veiksmai, bus priimti sprendimai dėl tyrimo užbaigimo“, – sakė prokuroras.
Anot jo, jei Seimas nesutiktų naikinti R.A.Ručio neliečiamybės, bylos tyrimas būtų apsunkintas, bet byla nežlugtų.
„Tuomet būtų sprendžiamas kitų įtariamųjų atsakomybės klausimas. Bylą ištirti galima, bet tyrimas būtų neišsamus, bus tyrimo spragos“, – kalbėjo R.Stankevičius.
Spręs Seimas
Seimo laikinoji komisija jau kitą savaitę Seimui pateiks savo išvadą su siūlymu nenaikinti R.A.Ručio teisinės neliečiamybės. Tuomet Seimas turės dėl jos balsuoti. Kad Seimo nario neliečiamybė vis dėlto būtų panaikinta, reikės, kad už tai nubalsuotų 71 parlamentaras.
Generalinė prokuratūra įtaria, kad tuometis partijos „Tvarka ir teisingumas“ atsakingasis sekretorius, dabartinis Seimo narys R.A.Ručys, 2013 m. veikdamas grupėje su Ervinu Raistenskiu ir Algimantu Juocevičiumi ir prodiuseriu Rolandu Skaisgiriu sukūrė korupcinę schemą, kaip išreklamuoti partiją „Tvarka ir teisingumas“ ir jos pirmininką Rolandą Paksą, o už reklamą atsilyginti per Vidaus reikalų ministerijos organizuojamus viešuosius pirkimus.
