Už prezidentės veto atmetimą balsavo 5 Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nariai, du nariai veto pritarė. Dėl tokio komiteto sprendimo ketvirtadienį dar kartą turės balsuoti visas Seimas.
Už prezidentės veto atmetimą balsavo „valstietis“, komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, „valstietis“ Kęstutis Bacvinka, „socdarbietis“ Artūras Skardžius, socialdemokratų frakcijos atstovas Linas Balsys ir „tvarkietis“ Juozas Imbrasas.
Prezidentės veto palaikė konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ir liberalas Simonas Gentvilas. Konservatorius Paulius Saudargas balsavime nedalyvavo.
Prezidentė D.Grybauskaitė prieš kelias savaites vetavo ir grąžino Seimui tobulinti įstatymo pataisas, kuriomis, pasak jos, be jokių pagrįstų aplinkosauginių kriterijų apribojamos galimybės Lietuvoje statyti naujas atliekų deginimo jėgaines. Taip pat pažeidžiant Konstitucijoje įtvirtintus ūkinės veiklos laisvės bei teisėtų lūkesčių apsaugos principus kvestionuojama jau statomų atliekų deginimo jėgainių ateitis.
Prezidentės patarėja dėl taršos teigė, kad jėgainėse bus sumontuota moderni įranga
Prezidentės vyriausioji patarėja Lina Antanavičienė Seimo komitete sakė, kad prezidentė siūlo iš įstatymo išbraukti geografinį kriterijų ir naujai statomiems atliekų tvarkymo objektams taikyti įstatymuose numatytus griežčiausius aplinkosauginius taršos mažinimo bei visuomenės sveikatos apsaugos reikalavimus.
Prezidentės patarėja Seime teigė, kad nėra pagrindo kvestionuoti, jog dabar statomose Lietuvos jėgainėse bus sumontuota moderni įranga, kuri apsaugos nuo taršos.
„Kad ta įranga, kuri montuojama šiuo metu abiejose naujai statomose jėgainėse, atitinka aukščiausius tarptautinius reikalavimus, tą mums teigė gamintojai. Ir mes neturime priežasties kvestionuoti tos įrangos, nes tai yra prancūziška, vokiška įranga, kuri yra statoma ir kitose šiuo metu Europoje statomose jėgainėse“, – kalbėjo L.Antanavičienė.
Prezidentės veto komitete garsiausiai kritikavo A.Skardžius ir L.Balsys.
Komiteto pirmininkas K.Mažeika pasisakė už prezidentės veto atmetimą. Tačiau jis pripažino, jog su kai kuriomis prezidentės pastabomis galima sutikti ir sakė, kad vėliau įstatymą bus galima vėl koreguoti.
„Dėl 20 kilometrų išties gal nėra logikos. <...> Iš principo galima būtų pritarti, kad šita nuostata netenka galios. Bet mes turime apsispręsti dėl viso (įstatymo projekto, – 15min)“, – kalbėjo K.Mažeika.
Komiteto pirmininko pavaduotojas S.Gentvilas valdančiųjų norą atmesti prezidentės veto pavadino politiniais žaidimais. Jis taip pat pabrėžė, kad „valstiečių“ iniciatyvos stabdyti valstybės projektus yra gerokai pavėluotos.
„Man tai atrodo neatsakinga iš mūsų kaip Aplinkos apsaugos komiteto narių pusės, kad visos poveikio aplinkai vertinimo procedūros yra paneigiamos, kad bet kokį politinį dalyką gali nuspręsti Vyriausybė, kad įstatymai galioja atgaline data“, – kalbėjo S.Gentvilas.
Šis įstatymas buvo priimtas rugsėjo mėnesį. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) politikų inicijuotas įstatymas galbūt leis stabdyti valstybinės įmonės „Lietuvos energija“ jau pradėtus statyti atliekų deginimo jėgainių projektus Vilniuje ir Kaune.
Valstybinės reikšmės atliekų deginimo jėgainių projektų stabdymas, pasak finansų ministro, Lietuvai atneštų šimtus milijonų eurų nuostolių, reikėtų grąžinti milijoninę Europos paramą.
Ignoravo Vyriausybės, Seimo teisininkų ir STT nepalankias išvadas
Priimdami šį įstatymą Seimo nariai nepaisė atsakingų institucijų nuomonės. Įstatymo projektas nurodo, kad Vyriausybė galės pati apsispręsti, ką daryti su valstybės jau statomomis jėgainėmis, atsižvelgiant į visuomenės sveikatos interesus. Dėl šios nuostatos nepalankias nuomones išsakė Seimo Teisės departamentas ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).
Teisės departamentas nurodė, kad įstatymai negali galioti atgal, t. y. negali turėti atgalinio veikimo galios. Teisininkai tvirtino, kad tai savo nutarimuose yra pabrėžęs ir Konstitucinis Teismas.
STT savo išvadoje nurodė sutinkanti su Seimo teisininkų pastabomis. „Taip pat pritariame, kad analizuojamos nuostatos taikymas pradėtų atliekų deginimo įrenginių projektų atžvilgiu neatitiktų teisės akto galiojimo laike principo“, – rašoma STT išvadoje.
STT papildomai pažymėjo, kad siūlymas leisti Vyriausybei priimti sprendimus dėl dviejų jėgainių likimo, atsižvelgiant į visuomenės sveikatos interesus, antikorupciniu požiūriu nėra pakankamas, kadangi neįtvirtinti aiškūs kriterijai, į kuriuos Vyriausybė privalėtų atsižvelgti priimdama minėtus sprendimus.
Ne vienas Seimo narys anksčiau Seime diskutuojant apie įstatymo projektą pastebėjo, kad tokie siūlymai gali prieštarauti Konstitucijai. Prezidentės vetuoti įstatymo projektą prašė opozicijos atstovai.
Anksčiau Vyriausybė įstatymo projektui taip pat buvo pateikusi neigiamą išvadą. Tačiau Seimo Aplinkos apsaugos komitetas Vyriausybės išvadą atmetė.
„Šitas projektas neturi jokios ateities“, – Aplinkos apsaugos komitete yra kalbėjęs finansų ministras Vilius Šapoka. Jis pateikė skaičiavimus, kad nutraukusi šiuos projektus valstybė patirs šimtamilijoninius nuostolius bei reputacinę žalą.
Išvadoje buvo teigiama, jog pagal esamą Europos Sąjungos šalių patirtį, atliekų deginimo įrenginiai statomi miestų teritorijose.
Tačiau visų šių institucijų išvadas ir pastabas Seimo nariai ignoravo bei įstatymą priėmė į tai neatsižvelgę.
Kalbėjo „Danpower Baltic“ lobistų žodžiais
15min dar vasarą publikavo žurnalistinį tyrimą apie „Danpower Baltic“ įtaką LVŽS Seimo nariams. Tyrimas atskleidė, kad premjeras Saulius Skvernelis ir su juo susiję Seimo nariai jau kelerius metus skleidžia abejones dėl valstybinių atliekų deginimo jėgainių.
LVŽS atstovai viešai kalba esą atliekų deginimas nuodys gyventojus, esą gali pritrūkti deginimui tinkamų atliekų, esą naujųjų jėgainių pagaminta šiluma bus perteklinė, esą projektai – korupciniai.
Tačiau šiuos teiginius sakydami politikai ignoruoja valstybės institucijų informaciją ir remiasi įmonės „Danpower Baltic“ interesams atstovaujančių lobistų argumentais bei šios verslo grupės apmokėtais tyrimais.
Svarbu paminėti, kad valstybės projektai būtų pagrindiniai šios privačios bendrovės konkurentai. „Danpower Baltic“ yra didžiausi nepriklausomi šilumos gamintojai šalyje. Taigi, paprastai tariant, verslo grupė yra tiesiogiai suinteresuota, kad valstybė apsigalvotų dėl atliekų deginimo jėgainių.
