Remdamasis trečiadienio pasitarimu, Užsienio reikalų komitetas ketina priimti memorandumą, pagal kurį turėtų būti gerinami dvišaliai santykiai.
„Kad galėtume įvertinti, kas vyksta, mes turime sugebėti ne tik kritikuoti kitus, bet ir būti savikritiški (...) Mes turime nugalėti iškilusias kliūtis. (...) Mes nutarėme neišeiti iš Užsienio reikalų komiteto kambario ir į posėdį pakvietėme lenkų tautybės Lietuvos Seimo narius dalyvauti tol, kol nesuprasime, kodėl visa ta kreivė, nepaisant oficialių tvirtinimų, kad santykiai yra geri, kai kuriose srityse juda aistrų kilimo linkme ir santykių degradavimo linkme“, – sakė E.Zingeris.
Anot jo, komitetas nutarė prisiimti atsakomybę ir įvardyti tuos punktus, kaip galima gerinti tarpusavio santykius su Lenkija.
„Pabandėme surasti ne tik simbolinę draugišką kalbą, ne tik propagandinį valstybės fasado dažymą arba kelis europietiškus šiltus žodžius, bet įsigilinti į problemas, kurios yra, ko gero, nepopuliarios ne tik mums, bet ir nepopuliarios Lenkijos kolegoms. Galiu garantuoti, kad tai nebus radikalus patriotinis tekstas, kuris patiktų tik lietuviams arba tik lenkams“, – sakė E.Zingeris.
Užsienio reikalų komiteto pirmininkas tikino esąs džiugiai nustebintas, kad daugiau nei keturias valandas trukusiame posėdyje nebuvo svaidomasi kraštutiniais kaltinimais.
„Tai nebuvo kraštutinis susikirtimas, nebuvo nei vieno žmogaus, kuris kaltintų Lenkijos valstybę kraštutinumais, ir neišgirdome kokių nors didelių kaltinimų Lietuvai. Mes nesame indėniškame karo kelyje. Tarp Lietuvos ir Lenkijos to tikrai nėra“, – sakė E.Zingeris.
Užsienio reikalų komiteto pirmininkas tvirtino, kad santykius su Lenkija Lietuva turėtų vertinti ne kaip siaurą dvišalį reikalą, bet kaip visai Europos Sąjungai svarbią temą. Taip pat E.Zingeris pridūrė, kad Lietuva negali sau leisti „tokios prabangos“ prarasti Lenkiją kaip partnerę saugumo srityje.
Todėl, pasak politiko, trečiadienį komiteto nariai vieningai sutarė, kad santykių su Lenkija negalima paversti gynybiniais ir tik svaidytis kaltinimais vieni kitiems.
„Saugodami savo kalbą, saugodami lenkų kultūrą Lietuvoje ir to paties prašydami Lenkijos, mes turime įveikti save ir nenuklysti į mažus, liliputinius karus. (...) Lietuvos–Lenkijos santykiai turi išlikti prioritetu“, – pabrėžė E.Zingeris.
Užsienio reikalų komiteto pirmininkas mano, kad, siekiant apmaldyti kylančius konfliktus, Lietuvos partijos turėtų stengtis orientuotis ne tik į lietuviškai kalbančius rinkėjus, bet į savo programas įtraukti ir tautinėms mažumoms reikšmingas nuostatas.
„Mes tikimės, kad lietuvių–lenkų santykių ir lenkų partijos neišnaudos prieš artėjančius rinkimus elektorato jausmų kaitinimui. Mes tikimės, kad jie yra europiečiai“, – išreiškė viltį E.Zingeris.
Primename, kad labiausiai aistras dėl lenkų tautinės bendrijos Lietuvoje teisių sukėlė Seimo priimtas Švietimo įstatymas, kuriuo numatoma kai kuriuos dalykus lenkų mokyklose dėstyti lietuviškai bei nuo 2013 m. suvienodinti lietuvių kalbos brandos egzaminą lietuviams ir nelietuviams. Be to, iki šiol nėra išspręstas klausimas dėl pavardžių rašymo originalo kalba Lietuvos oficialiuose dokumentuose.
