„Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus pozicija, šiuo rezonansą visuomenėje sukėlusiu Kauno atveju, ginant mergaitės teises ir teisėtus interesus, gana pasyvi“, – teigiama trečiadienį komiteto vieno balso persvara priimtose išvadose.
Komitetas pažymi, kad E.Žiobienė galėjo dėl šio atvejo suburti specialią darbo grupę, aktyviau koordinuoti valstybės ir savivaldybių įstaigų veiklą ir skatinti bendradarbiavimą tarp žinybų.
Be to, komitetas abejoja darbo organizavimo kokybe kontrolieriaus įstaigoje.
Komitetas taip pat pažymi, kad šiuo klausimu nepakankamai dirbo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, kurioje apsistumdymo Garliavoje išvakarėse buvo sudaryta speciali ekspertų darbo grupė situacijai nagrinėti, tačiau ji taip nė karto ir nesusirinko.
Todėl komitetas, konstatuodamas nepakankamą žinybų bendradarbiavimą sprendžiant su vaikais susijusius jautrius klausimus, teikia Vyriausybei, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai bei Seimui keletą rekomendacijų, kaip jį pagerinti keičiant įstatymus, gerinant institucijų finansavimą bei suteikiant vaiko teisių tarnyboms daugiau galių.
Vienas iš siūlymų yra suteikti vaiko teisių tarnyboms galias susipažinti su įslaptinta informacija, kai ji svarbi vaiko interesams užtikrinti.
Tokį siūlymą komitetas teikia po to, kai vaiko teisių kontrolierė ir Kauno bei Kauno rajono vaiko teisių apsaugos skyriai pasiskundė negalį susipažinti su mergaitės gyvenimo sąlygomis pas valstybės saugomą mamą.
Galėjo nakvoti patvory
Ne visi Seimo socialinių reikalų komiteto nariai mano, kad šios išvados turės kokią nors realią naudą.
„Aš susilaikiau, nes tai yra dar vienas geras dokumentas. Daug išklausėme, daug girdėjome, daug sužinojome, bet mes jau ir rimtesnius dalykus rašėme, siuntėme Seimui. Seimas priėmė sprendimų dėl vaiko teisių apsaugos centralizavimo, bet po dvejų metų vilkinimo į Seimą grįžo kitoks koncepcijos modelis. Ir šiandien vėl prirašyta daug, labai reikšmingai kai kurioms institucijoms, bet vargu ar problema pajudės iš vietos“, – skepsio neslėpė socialdemokratas Algirdas Sysas.
Jo teigimu, už vaiko teisių apsaugos sritį turėtų būti atsakinga Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, tačiau ji bando numesti atsakomybę žemesnėms grandims.
„Kai bandoma vaiko teisių apsaugos skyrius ar vaiko teisių apsaugos kontrolierę padaryti atpirkimo ožiais, manau, tai yra šiek tiek neteisinga“, – pažymėjo politikas.
Pasak jo, vargu ar E.Žiobienė galėjo padaryti ką nors daugiau nei padarė.
„Čia metamas gana didelis akmuo į vaiko teisių apsaugos kontrolierės daržą, kad jos veiksmai buvo pasyvūs, bet, mano galva, ji vykdė tai, kas parašyta įstatymuose. (...) Kaip žmogus, taip, ji galbūt galėjo nakvoti ten prie tvoros, nors jos gal ten nė neįleistų, bet ji vykdė tai, ką įstatymų leidėjas parašė įstatymuose“, – įsitikinęs A.Sysas.
Jis neprognozavo, ar remdamiesi šiomis išvadomis konservatoriai nebandys siūlyti Seimo pirmininkei Irenai Degutienei teikti E.Žiobienės atleidimą.
Primename, kad pati E.Žiobienė prieš kelias savaites yra pateikusi savo tarnybos atlikto tyrimo dėl apsistumdymo Garliavoje išvadas, kuriose neigiamai yra įvertintas Kauno rajono ir Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrių darbas. Kol kas į šias išvadas minėtų savivaldybių administracijos direktoriai nesureagavo ir neskyrė skyrių darbuotojams jokių nuobaudų.
Kauno rajono Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Janina Dabašinskienė trečiadienį žurnalistams sakė, kad šioje istorijoje savo kaltės turėtų įžvelgti visi.
„Situacija yra tokia, kur, ko gero, mes visi esame padarę klaidų. Dabar konkrečiai negaliu pasakyti. Įvertins mūsų darbą visos institucijos, tada galbūt bus galima daugiau pasakyti“, – sakė J.Dabašinskienė, laukianti savivaldybės administracijos įvertinimo.
