Dėl to ŽTK nariai trečiadienį sutarė vienbalsiai.
Anot komiteto narių, referendumas yra vienintelis būdas bent pabandyti išspręsti pilietybės klausimą.
„Šimtai tūkstančių tautiečių dabar yra nežinomybėje. Šis klausimas neišspręstas, į jį reikia atsakyti“, – per komiteto posėdį sakė idėjos autorius Mantas Varaška.
Anot jo, referendumas būtų išeitis iš aklavietės, į kurį pateko Seimas bandydamas išplėsti dvigubos pilietybės galimybes.
M.Varaška pabrėžė, kad siūlomas dvigubos pilietybės institutas siejamas ne su Lietuvos pilietybės suteikimo, o jos išsaugojimo teise.
Jis pateikė ŽTK savo Konstitucijos pataisos variantą, dėl kurio būtų galima balsuoti per referendumą. Siūloma pagrindinį šalies įstatymą papildyti nuostata, kad „iš Lietuvos pasitraukę ir kitos valstybės pilietybę įgiję Lietuvos Respublikos piliečiai bei jų palikuonys turi teisę išsaugoti Lietuvos Respublikos pilietybę“. Jos įgijimo, išsaugojimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas.
Komitete pabrėžta, kad tai pirminė formuluotė, kuri bus derinama ir su politikais, ir su teisininkais.
ŽTK pirmininkas Arminas Lydeka teigė, kad racionaliausia referendumą rengti drauge su Seimo rinkimais. Tuomet ir išlaidų būtų mažiau, ir galima tikėtis didesnio rinkėjų aktyvumo.
Norint surengti referendumą kitų metų rudenį su Seimo rinkimais, Seimas nutarimą dėl to turėtų priimti birželį arba liepos pradžioje, nes Referendumo įstatyme numatyta, kad jis rengiamas praėjus ne mažiau kaip dviem ir ne daugiau kaip trims mėnesiams nuo nutarimo priėmimo.
Iki tol ŽTK ketina sužinoti visų Seimo frakcijų poziciją šiuo klausimu, sutarti dėl referendumui teiktinos Konstitucijos 12 straipsnio pataisos.
„Tvarkietei“ Onai Valiukevičiūtei suabejojus, kas bus, jeigu referendumas neįvyktų, A.Lydeka teigė, kad padėtis nepablogėtų – tiesiog liktų galioti dabartinė teisinė situacija.
Referendumas laikomas įvykusiu, jei balsuoti ateina ne mažiau kaip pusė balso teisę turinčių rinkėjų, įrašytų į sąrašus.
Dvigubos pilietybės klausimas Lietuvoje tapo opus, kai 2006 metų rudenį Konstitucinis Teismas išaiškino, jog pagal Konstituciją, dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis, ir dvigubą pilietybę plačiau leidžiančias įstatymo normas paskelbė prieštaraujančiais pagrindiniam šalies įstatymui.
Pagal dabartinį Pilietybės įstatymą, dviguba pilietybė leidžiama tiems, kurie iš Lietuvos dėl įvairių priežasčių pasitraukė iki Nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais, taip pat tiems, kurie pilietybę įgijo automatiškai – gimdami arba per santuoką. Tačiau dvigubą pilietybę turintieji nuo gimimo, sulaukę pilnametystės, per trejus metus turi apsispręsti, kurią pilietybę pasirinkti.
Naujos redakcijos įstatyme liko ir anksčiau įteisinti atvejai, kai Lietuvos pilietybė kitų valstybių piliečiams suteikiama išimties tvarka už ypatingus nuopelnus valstybei.
Dvigubos pilietybės negali turėti tie Lietuvos piliečiai, kurie savo noru išvyko iš Lietuvos po jos nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną ir taip pat savo noru įgijo kitos valstybės pilietybę .
