Valstybės kontrolė yra konstatavusi, kad notarų įkainiai ekonomiškai nepagrįsti. Notarų rūmai, anot M.Majausko, atsisakė pateikti informaciją dėl to.
Konkurencijos taryba yra turėjusi ne vieną bylą, tarp kurių buvo ir dėl notarų kartelinių susitarimų.
Teisingumo ir finansų ministerijos komiteto nariams pristatys vizijas, kaip viena mato notarų darbą ateityje, o kita – šios profesijos atstovų apmokestinimą.
M.Majausko duomenimis, pernai notarai turėjo rekordiškai dideles apyvartas: 244 notarų pajamos buvo 42,2 mln. eurų. Pasak jo, tai yra maždaug 1,5 mln. eurų daugiau nei 2019 metais ir 4,7 mln. eurų – nei 2018-aisiais.
Vidutiniškai vienas notaras praeitais metais deklaravo 173 tūkst. eurų pajamų ir sumokėjo 16,7 tūkst. eurų pajamų mokesčio.
„Pavyzdžiui, didžiausias pajamas gavęs notaras 2020 metais deklaravo 1,2 mln. eurų pajamų ir sumokėjo 11 proc. gyventojų pajamų mokesčio. Dešimt didžiausias pajamas deklaravusių notarų vidutiniškai uždirbo 720 tūkst. eurų ir mokėjo tik 10 proc. nuo gautų pajamų arba 15 proc. po leistinų atskaitymų. Palyginimui, darbo santykių mokesčio tarifas yra 20 proc., o sumai viršijančiai 87 tūkst. eurų – 32 proc.“, – skaičiavo M.Majauskas.
Parlamentaro teigimu, tokios pernykštės pajamos yra dešimties daugiausiai uždirbusių notarų ir jų sumokėtas gyventojų pajamų mokestis.
„Įdomu, jog net aštuoni iš dešimties daugiausiai uždirbusių nedeklaravo jokių faktinių išlaidų. Tiesiog naudojosi galimybe atskaityti 30 proc. nuo pajamų be išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Todėl mažai ką stebina, kad ir pačių notarų paslaugų įkainiai neobjektyvūs, ką prieš metus konstatavo ir Valstybės kontrolė“, – BNS nurodė M.Majauskas.
Pasak jo, dauguma notarų deklaravo išlaidas vidutiniškai siekiančias apie 40 proc. individualios veiklos pajamų – tokiu būdu jie mažina apmokestinamas pajamos, nuo kurių taikomas 15 proc. tarifas.
„Notarų sumokėtas efektyvus pajamų mokesčio tarifas vidutiniškai buvo vos 9 proc.“, – sako parlamentaras.
„Trūksta racionalių argumentų paaiškinti, kodėl net už paprasčiausius nekilnojamojo turto sandorius notarams turi sumokėti po keturis ar penkis šimtus eurų“, – pridūrė jis.
Pasak jo, už išsipūtusias notarų pajamas atsakinga valstybė, nes ji notarams užtikrina monopolines veiklos sąlygas ir pelną iki gyvos galvos.
M.Majauskas kritikuoja riboto notarų skaičiaus ir paskirstos veiklos teritorijos įtvirtinimą: „Tuomet nustato paslaugų įkainius taip, jog visi iki vieno galėtų dirbtų pelningai“.
Jis piktinasi, kad notarams, kurie turi biurus didžiausiuose miestuose, leidžiama užsidirbti ir po milijoną eurų. Be to, notarų gautoms pajamoms dar pritaikomas lengvatinis pajamų tarifas.
Be kita ko, jis pastebėjo, kad 50 mažiausias pajamas gavusių notarų pernai vidutiniškai deklaravo 47 tūkst. eurų iki mokesčių.
