LRT televizija neseniai skelbė istoriją, kai žmogus vidury kelio Ukmergė–Vilnius buvo pusvalandį perkėlinėjamas iš vieno greitosios pagalbos automobilio į kitą. Paaiškėjo, kad tai – ne vienintelis toks atvejis.
Tačiau juos Sveikatos reikalų komitetas ministerijai siūlo nuodugniai ištirti ir užtikrinti, kad ateityje pacientai pusiaukelėse nebūtų perkėlinėjami.
Bet kokią gerą idėją galima sabotuoti, sugriauti ir pristatyti kaip kažkokią tragiškai blogą, – gynėsi A.Veryga.
Pats ministras didelės problemos, regis, nemato. Komiteto posėdyje jis greitosios medicinos pagalbos pokyčius pristatyti pavedė pavaldžiai kolegei, o pats tepasakė tiek: „Bet kokią gerą idėją galima sabotuoti, sugriauti ir pristatyti kaip kažkokią tragiškai blogą, bet aš daug kartų girdėjęs, kad reikia plėsti brigadas, greičiau pacientus pristatyti į klasterius, o dabar staiga pasigirsta, kad tai niekam tikę siūlymai.“
Taip ministras gynėsi nuo kritikos, kad pacientus vidury kelio iš vieno automobilio į kitą imta perdavinėti po to, kai įsigaliojo nauja tvarka, pagal kurią darbą pradėjo 20 papildomų klasterinių greitosios pagalbos automobilių, vežančių infarktą, insultą ar daugybines traumas patyrusius pacientus iš rajonų į didmiesčius.
Šioms greitosioms numatytas ir didesnis finansavimas. Todėl rajonų greitosios medicinos pagalbos dispečerinės ėmė skaičiuoti, kad vežti pacientus į Kauną, Vilnių ar Klaipėdą – ne jų darbas, ir ėmė tartis dėl pacientų perdavimo ant rajono ribos.
Atvejai kelyje Ukmergė–Vilnius – ne išimtis
Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties vadovas Zdislavas Skvarciany komiteto posėdyje pasakojo, esą perdavimai kelyje vykdavo ir anksčiau.
Pastarieji atvejai Ukmergėje, pasak jo, nebuvo išskirtiniai – esą pacientai iš Ignalinos ir Zarasų jau kelerius metus buvo perimami prie Nemenčinės ar Pabradės, nors tai nebuvo numatyta jokiuose teisės aktuose.
Abiem žinomais atvejais Ukmergės automobilis neprivažiavo kelių kilometrų iki sutarto taško.
Tiesa, Z.Skvarciany pripažino, kad atvejai vežant pacientus iš Ukmergės nebuvo pavyzdiniai.
„Šiuo atveju tai buvo trupučiuką techniniai nesklandumai. Kadangi yra sutartinis taškas – vieni atvažiuoja, o kiti sustoja per 5 km, užuot pavažiavę keletą kilometrų. Tai technikos dalykai. Abiem žinomais atvejais Ukmergės automobilis neprivažiavo kelių kilometrų iki sutarto taško“, – sakė jis.
Pasak Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties vadovo, ir šią savaitę buvo panašus atvejis, kai iš Vilniaus važiavęs automobilis turėjo važiuoti papildomus 15 km, kad galėtų apsisukti.
Z.Skvarciany nurodė, kad, jo galva, perkėlimai nėra didelė problema, jei tai trunka kelias minutes. Esą svarbiausia, kad rajonų gyventojai skubiai gautų pagalbą.
Nurodė tvarką pakeisti
Tačiau Kauno, Panevėžio, Marijampolės greitosios medicinos pagalbos stočių vadovai buvo kategoriški: jokių pacientų perkėlimų vidury kelio būti negali. Tai esą stresas ir pavojus ne tik ligoniui, bet ir medikams. Nekalbant jau apie tokius atvejus, kai pacientai būtų perkeliami žiemą, siaučiant pūgoms.
Pasak Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties vadovo Nerijaus Mikelionio, perkėlimai gali vykti tik sugedus greitosios automobiliui – visais kitais atvejais būtina apsieiti be to.
Su tokia mintimi sutiko Seimo nariai. Komitetas nusprendė nutarimu įpareigoti sveikatos apsaugos ministrą A.Verygą tobulinti klasterinių kvietimų organizavimo tvarką atsisakant pacientų perkėlimo nesaugioje viešoje vietoje.
Taip pat ministrą komitetas nori įpareigoti užtikrinti, kad klasterinės greitosios budėtų būtent rajonuose, apmokėjimo už pervežimus tvarka būtų patobulinta, o Seimą pasiektų Greitosios medicinos pagalbos įstatymas.
