NSGK trečiadienio posėdyje šiam projektui pritarė, už balsavo 7 NSGK nariai, 2 susilaikė.
Teisingumo ministerijos išvadoje teigiama, kad „Romuva“ atitinka įstatymuose numatytus reikalavimus valstybės pripažinimo siekiančiai religinei bendrijai.
Krivė: Naisiai išaugo įkvėpti šventosios žemės
NSGK posėdyje dalyvavusi krivė Inija Trinkūnienė Seimo nariams sakė, kad bendrijai pripažinimas būtų labai didelė paspirtis.
Naisiai yra mūsų Lietuvos šventosios žemės projektas. Mūsų Lietuva yra lietuvių šventa žemė. Naisiai yra išaugę įkvėpti mūsų šventosios žemės – sakė I.Trinkūnienė.
„Nepripažinimas kaip tik skaldytų visuomenę ir būtų nepasitenkinimo banga. Aš manau, kad politikai ypač turėtų mus palaikyti“, – Seimo nariams sakė ji.
I.Trinkūnienės teigimu, valstybės pripažinimas „Romuvai“ palengvintų įvairių apeigų, pavyzdžiui, tuoktuvių, vykdymą. Seimo nariai teiravosi, koks krivės požiūris į „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio, neslepiančio simpatijų senovės baltų tikėjimui, veiklą Naisiuose.
„Naisiai tikrai nėra mūsų projektas. Aš manau, kad Naisiai yra mūsų Lietuvos šventosios žemės projektas. Mūsų Lietuva yra lietuvių šventa žemė. Naisiai yra išaugę įkvėpti mūsų šventosios žemės“, – jam atsakė I.Trinkūnienė.
Teisingumo ministerija neprieštarauja
Vyriausybė šiam projektui pritarė, o NSGK posėdyje trečiadienį dalyvavęs Teisinės veiklos koordinavimo skyrius vyriausiasis specialistas Donatas Glodenis kalbėjo, kad dažnai valstybės pripažinimo procedūra yra miglotai suprantama.
Pagal teisės aktus, norint suteikti valstybės pripažinimą, bendrija turi atitikti kelis reikalavimus: jos apeigos ir mokymas turi neprieštarauti įstatymams ir dorai, ji turi turėti atramą visuomenėje.
Tačiau, kaip pastebėjo D.Glodenis, jei bendrija neatitiktų šių reikalavimų, ji apskritai nebūtų registruojama Lietuvoje arba būtų svarstomas jos išregistravimas.
„Romuvos“ pripažinimas nereikš, kad ji tampa viena tradicinių religinių bendrijų Lietuvoje – teigė D.Glodenis.
„Romuva“, anot jo, yra tarp tų religinių bendrijų, kurios geriausiai vertinamos Lietuvoje.
„Romuvos“ pripažinimas nereikš, kad ji tampa viena tradicinių religinių bendrijų Lietuvoje“, – pabrėžė jis.
Kalbėdamas apie diskusijas visuomenėje, ar valstybės pripažinimo suteikimas nereikš, kad Lietuva pripažįsta senąjį pagonių tikėjimą, Teisingumo ministerijos atstovas teigė, kad tai – religijotyrininkų ginčų objektas.
„Bet šiuo atveju šis klausimas valstybės pripažinimu nesprendžiamas, valstybės pripažinimas reikš, kad ji atitinka nustatytus kriterijus“, – sakė jis.
Teisingumo ministerijos išvadoje pabrėžiama, kad valstybės pripažinimas suteikiamas ne tikėjimo kryptims, o konkrečioms religinėms bendrijoms.
„Aptariamu atveju religinės bendrijos ir pagonių tikėjimo krypties ribos nesutampa (...) veikia ir kitos tos pačios krypties religinės bendruomenės“, – nurodo ministerija.
Kas „Romuvai“ iš valstybės pripažinimo?
Teisingumo ministerijos išvadoje rašoma, kad pripažinimas bendrijai nesuteiks tokio pat statuso, kokį turi valstybės pripažintos tradicinės religijos. Tačiau kai kurių privilegijų, palyginus su pripažinimo neturinčiomis bendrijomis, „Romuva“ įgytų.
Pavyzdžiui, sudarytos santuokos sukeltų tokias pat teisines pasekmes, kokios ir sudarytos civilinės metrikacijos įstaigose.
Suteikus valstybės pripažinimą, bendrija turi teisę mokyklose mokyti tikybos, o mokyklose galima rengti jos religines apeigas.
Taip pat valstybės pripažintoms bendrijoms galioja žemės mokesčio lengvata.
Valstybės pripažintų religinių bendruomenių dvasininkai ir vienuolynuose gyvenantys vienuoliai valstybės lėšomis draudžiami socialiniu draudimu.
Taip pat įstatymai numato, kad pripažintos bendruomenės apeigos gali būti transliuojamos per nacionalinį transliuotoją dvišalio susitarimo numatytomis sąlygomis ir tvarka.
Nacionaliniam saugumui „Romuva“ nekenkia
NSGK posėdyje šiam projektui prieštaravo konservatorius Arvydas Anušauskas, teigdamas, kad niekas netrukdo veikti „Romuvai“ ir be valstybės pripažinimo.
Konservatorius Laurynas Kaščiūnas pareiškė nesąs apsisprendęs, kaip balsuoti, todėl nebalsavo.
Juozas Olekas pabrėžė, kad „Romuva“ sovietmečiu buvo persekiojama, be to, ji yra registruota pagal galiojančią tvarką. „Mes kaip NSGK svarstome, ar nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui, sakyčiau atvirkščiai – padeda. Mes kalbame, ar atitinka įstatymą, tai man atrodo, kad ji stiprina nacionalinį saugumą, o ne jam kenkia“, – pabrėžė socialdemokratas.
NSGK pirmininkas Vytautas Bakas sakė, kad tai nebūtų išskirtinis atvejis – valstybės pripažinimas yra suteiktas keturioms religinėms bendrijoms.
Jis pabrėžė, kad komitetas negavo duomenų, kad „Romuvos“ pripažinimas keltų kokią nors grėsmę valstybei.
A.Anušauskas teigė, kad, ko gero, nė vienas NSGK narys nepasivargino paskaityti „Romuvos“ tinklalapyje skelbiamų pareiškimų. „Tai ne pirmas ir ne paskutinis kartas, kai sprendimai priimami turint tik dalį informacijos“, – sakė jis.
Projekto iniciatoriai sako, kad senovės baltų religinei bendruomenei šis projektas suteiktų tokias teises, kaip ir kitoms devynioms oficialiai pripažintoms religinėms bendruomenėms – tuokti, skleisti savo mokymą, laikyti apeigas.
Gyventojų surašymo duomenys rodo, kad šiai religinei bendruomenei priklauso apie 5 tūkstančiai asmenų.
Religinės bendrijos gali kreiptis dėl valstybės pripažinimo praėjus ne mažiau kaip 25 metams nuo pirminio jų įregistravimo Lietuvoje. Jeigu prašymas nepatenkinamas, pakartotinai galima dėl to kreiptis praėjus 10 metų nuo prašymo nepatenkinimo dienos. Pripažinimo klausimą Seimas sprendžia gavęs Teisingumo ministerijos išvadą.
„Romuvos“ religinei bendruomenei savo simpatijas yra parodęs Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis. Molėtų „Romuvos“ vaidila Jonas Vaiškūnas ne kartą vadino „valstiečių“ lyderį šio tikėjimo puoselėtoju.
