Kaip BNS sakė Seimo TTK vadovas socialdemokratas Julius Sabatauskas, balsuojant už išvadą, kad projektas prieštarauja Konstitucijai, du buvo už prieštaravimą, trys – prieš, du susilaikė.
Pagal Seimo statutą, Teisės departamento išvadą, jeigu joje nurodoma, kad projektas gali prieštarauti Konstitucijai, vertina parlamento Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Jei komitetas projektą įvertina kaip prieštaraujantį Konstitucijai, jį svarstyti galima tik 71 balso dauguma atmetus TTK išvadą.
Pats komiteto pirmininkas laikosi pozicijos, kad siūlymas kertasi su konstitucine doktrina. „Aš atkreipiau dėmesį į 2004 metų Konstitucinio Teismo nutarimą, kuriame aiškiai įsakmiai pasakyta – negalima nustatyti konkrečių veiklų ir konkrečių profesijų, kuriais atvejais negalima dirbti tokio darbo, o turi būti kiekvienu atveju individualiai vertinama, atsižvelgiant, ar nėra viešųjų ir privačiųjų interesų konflikto, ar nebus diskredituojama tarnyba ir panašiai“, – sakė komiteto vadovas.
„Aš neįsivaizduoju, kaip bus galima nustatyti tokį absoliutų draudimą. Dar blogiau, tai pastūmės (institucijas ) į masinį kitų subjektų samdymą“, – pabrėžė J.Sabatauskas.
Teisininkai kritikavo
Prezidentės D.Grybauskaitės pataisos siūlo nustatyti, kad valstybės tarnautojui neleidžiama „dirbti pagal darbo sutartį valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis eina valstybės tarnautojo pareigas, taip pat gauti iš jos kitų pajamų nei darbo užmokestis“.
Seimo teisininkų teigimu, ši nuostata vertintina kaip prieštaraujanti Konstitucijoje įtvirtintam principui, kad „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą“, taip pat konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui bei oficialiajai Konstitucinio Teismo suformuluotai doktrinai dėl valstybės tarnautojų teisės dirbti kitą darbą.
Anot jų, priėmus prezidentės pataisą, Europos Sąjungos (ES) projektams administruoti ir įgyvendinti turėtų būti naudojamos įstaigų lėšos, kurios nėra skirtos šiems darbams apmokėti.
„Darbo sutartis su asmeniu, nepaisant to, ar jis yra valstybės tarnautojas, ar nėra, sudaroma dėl tam tikro darbo, kuris reguliuojamas darbo teisės, o ne valstybės tarnybos normų, todėl Valstybės tarnybos įstatymo nustatytos priemokos už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar už papildomų užduočių atlikimą, negali būti skiriamos apmokėti už tą darbą, kurio teisinė prigimtis kyla iš darbo teisinių santykių. Lėšos, skirtos valstybės tarnybos funkcijoms (taip pat ir valstybės tarnautojų pareigas einančių asmenų darbui apmokėti), negali būti naudojamos apmokėti kito pobūdžio darbui“, – teigia Seimo teisininkai.
Anot jų, priėmus prezidentės pataisą, Europos Sąjungos (ES) projektams administruoti ir įgyvendinti turėtų būti naudojamos įstaigų lėšos, kurios nėra skirtos šiems darbams apmokėti, o ES projektams vykdyti skirtos lėšos būtų nepagrįstai nepanaudotos ar perskirstytos.
Norėjo užkirsti kelią pasipinigavimui
Teikdama savo projektą D.Grybauskaitė akcentavo, kad jis užkirs kelią pasipinigauti valstybės tarnyboje. Pataisos parengtos, kai paaiškėjo, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) už 1,5 mln. eurų užsakė mokslinį tyrimą, kuriam rengti įdarbinta ir 14 pačios ministerijos darbuotojų.
Dažniausiai valstybės tarnautojai papildomas sutartis su savo darbovietėmis sudaro dėl darbo prie ES projektų.
