Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį nepritarė V.Vingrienės parengtoms Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisoms ir padarė jų svarstyme pertrauką.
„Sumažinimas, kaip siūloma, neskatintų tvarkyti atliekų, o paskatintų tik susimokėti mokesčius ir neišspręstume tų problemų“, – komiteto posėdyje sakė Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorė Agnė Bagočiutė.
V.Vingrienė siūlo plastikinė pakuotės mokestį siūloma mažinti nuo 521 iki 154 eurų už toną, PET pakuotės – nuo 579 iki 154 eurų. Metalinis pakuotės mokestį, kuris pernai gruodį jau sumažintas nuo 753 iki 186 eurų už toną, V.Vingrienė siūlo mažinti iki 82 eurų.
Stiklo taros ir popierinės bei kartoninės pakuotės mokesčius V.Vingrienė siūlo palikti nepakeistus – atitinkama 57 ir 28 eurai už toną.
Pakuotės mokesčius moka įmonės ir prekes importuojančios bendrovės, kurios pačios nesirūpina pakuočių sutvarkymų, o sumokėjusios mokestį palieka tuo rūpintis valstybei. Šie tarifai taikomi ir tada, kai bendrovės, įsipareigojusios sutvarkyti pakuotes, pačios to nepadaro.
Aplinkosaugininkai 2015–2017 metais tikrino bendrovę „Metrail“ ir nustatė, kad ši netinkamai sutvarkė 14,5 tūkst. tonų metalinių ir 500 tonų plastiko pakuočių. Už šį kiekį neteisėtai išrašyti atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai buvo išduoti 1,8 tūkst. įmonių. Pastarosios buvo atleistos nuo mokesčio už aplinkos teršimą.
Dėl neteisėtos „Metrail“ veiklos aplinkosaugininkai kreipėsi į teisėsaugą.
Aplinkos ministerijos teigimu, dabar mokestis už aplinkos teršimą metalo pakuočių atliekomis yra 17 kartų didesnis už vidutinius metalo pakuočių tvarkymo kaštus – 44 euro už toną.
Kiti mokesčiai už aplinkos teršimą pakuotėmis yra didesni vidutiniškai apie 4,2 karto už jų tvarkymo įkainius, kuriuos taiko gamintojų ir importuotojų organizacijos.