„Balsavimo rezultatai: šeši už, du susilaikė, vienas – prieš. Taigi įstatymo projektui ir komiteto išvadoms yra pritarta“, – sakė komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras.
Per balsavimą plenarinių posėdžių salėje komitetas siūlys Seimui pritarti šiam projektui.
Už projektą balsavo Laisvės frakcijos narė Aušrinė Armonaitė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovai Irena Haase, Linas Slušnys, Andrius Vyšniauskas ir S.Šedbaras bei socialdemokratas Julius Sabatauskas.
Prieš pasisakė Regionų frakcijos atstovė Agnė Širinskienė. Susilaikė Regionų frakcijos atstovas Česlovas Olševskis ir Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Algirdas Stončaitis.
A.Vyšniauskas ir L.Slušnys nepriklauso Teisės ir teisėtvarkos komitetui, tačiau jie pavadavo posėdyje nedalyvavusius Gabrielių Landsbergį ir Dainių Kreivį.
Komitete taip pat buvo svarstoma alternatyva Civilinės sąjungos įstatymo projektui – artimo ryšio nustatymas Civiliniame kodekse.
Pasak A.Širinskienės, toks pasiūlymas „duotų visus atsakymus, kurie yra reikalingi, nes jis taip pat naudoja bendro gyvenimo sąvoką“.
Vis dėlto A.Vyšniauskas ragino „eiti nuosekliai ir nesiblaškyti“ bei pritarti tik pirmajam pasiūlymui dėl nesusituokusių asmenų santykių reguliavimo.
Komitete balsuojant dėl nepritarimo projektui, numatančiam artimą ryšį, balsai pasiskirstė identiškai: šeši – už, vienas – prieš, du susilaikė.
„Siūlysime Seimui šį projektą atmesti“, – sakė S.Šedbaras.
Minimus du alternatyvius projektus, kuriais siekiama reguliuoti kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų santykius, Seimas ėmėsi nagrinėti gegužę.
Civilinės sąjungos įstatymo projektą kaip kompromisinį pateikė lyčiai neutralios partnerystės įteisinimą remiantys valdančiųjų frakcijų atstovai, o Civilinio kodekso pataisas dėl artimo ryšio įteisinimo palaiko konservatyvesni parlamentarai.
Civilinės sąjungos įstatymo projektą parengę politikai laiko jį kompromisiniu, lyginant su pernai Seime atmestu Partnerystės įstatymo projektu.
Kritikai sako, kad jis savo reguliavimu yra panašus į santuokos ar šeimos santykius, todėl labiau tinkamas „artimo ryšio“ projektas.
Lietuvoje partnerystė šiuo metu nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms.
Keli ankstesni liberalių politikų bandymai šalyje įteisinti civilinę partnerystę Seime buvo nesėkmingi.
