Komitetas praneša apsvarstęs Visuomenės informavimo įstatymo ir Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) pakeitimus, „kuriais siekiama užkirsti kelią nepagrįstiems žurnalistų saviraiškos laisvės ribojimams“.
Komitetas pranešime pažymi, kad projektų rengimą paskatino visuomenėje itin didelį atgarsį sukėlę įvykiai, susiję su baudžiamųjų procesinių prievartos priemonių taikymu žurnalistams.
„Žurnalistų šaltinių apsauga yra saviraiškos laisvės apsaugos dalis. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, žurnalistų saviraiškos laisvės ribojimas galimas tik tada, kai tai būtina siekiant apsaugoti gyvybiškai svarbius visuomenės ar asmens interesus ir kai toks ribojimas yra būtinas demokratinėje visuomenėje, be to, tokie atvejai turi būti tik išimtiniai“, – pažymima ŽTK pranešime.
Pataisomis siūloma drausti taikyti prievartinio pobūdžio priemones, kurių tikslas būtų atskleisti informacijos šaltinį, išskyrus išimtinius atvejus
Pataisomis siūloma drausti taikyti prievartinio pobūdžio priemones, kurių tikslas būtų atskleisti informacijos šaltinį, išskyrus išimtinius atvejus, t.y. kai tai būtina dėl gyvybiškai svarbių ar kitų ypač reikšmingų visuomenės interesų, taip pat siekiant užtikrinti, kad būtų apgintos asmenų konstitucinės teisės ir laisvės bei kad būtų vykdomas teisingumas ir tik tada, kai yra išnaudotos kitos informacijos gavimo priemonės.
„Pritarus projektams, įstatymu būtų nustatyti papildomi žurnalistų šaltinių apsaugos saugikliai. Teismas, išimtiniais atvejais, spręsdamas dėl žurnalisto informacijos šaltinio atskleidimo, vertintų ne tik tokio ribojimo tikslo teisėtumą, bet ir prokuroro prašomos priemonės proporcingumą siekiamam tikslui. Tokia priemone gaunama nauda ikiteisminiame tyrime turėtų nusverti šia priemone padaromą žalą žurnalistinio darbo veiklos principams, o taip pat ir žalą esminiam visuomenės interesui būti informuotai“, – pažymi komitetas.
Visuomenės informavimo įstatymo pataisa siūloma atskirai reglamentuoti, kad įpareigoti atskleisti informacijos šaltinį arba atlikti kratą pas žurnalistus būtų galima, tik jeigu jau buvo išnaudotos visos kitos informacijos šaltinio atskleidimo priemonės.
Taip pat būtų palikti ir šiuo metu įstatyme įrašyti ribojimai – jog informacijos šaltinį teismo sprendimu atskleisti būtina dėl gyvybiškai svarbių ar kitų ypač reikšmingų visuomenės interesų, taip pat siekiant užtikrinti, kad būtų apgintos asmenų konstitucinės teisės ir laisvės bei kad būtų vykdomas teisingumas.
Pagal prezidentės teikiamas pataisas, žurnalistas galėtų susipažinti su prokuroro reikalavimu atskleisti informacijos šaltinį ir teismui pateikti savo argumentus
Pagal prezidentės teikiamas Visuomenės informavimo įstatymo ir Baudžiamojo proceso kodekso pataisas, žurnalistas galėtų susipažinti su prokuroro reikalavimu atskleisti informacijos šaltinį ir teismui pateikti savo argumentus.
Šiuo metu įstatymai leidžia ikiteisminio tyrimo teisėjui tik gavus prokuroro prašymą savo kabinete priimti nutartį, kuria žurnalistas įpareigojamas atskleisti informacijos šaltinio paslaptį.
Konstitucinis Teismas dar 2002 metais buvo pasisakęs, kad „teismas spręsti, ar žurnalistas turi atskleisti informacijos šaltinį, galėtų tik tuo atveju, kai jau yra išnaudotos visos kitos informacijos šaltinio atskleidimo priemonės“, tačiau ši nuostata nebuvo perkelta į įstatymą.
Taisyti su žurnalisto informacijos šaltinio apsauga susijusius įstatymus pasiūlyta, kai Vilniaus miesto apylinkės teismas įpareigojo BNS redaktorę atskleisti informacijos šaltinį ir sankcionavo kratas jos namuose. Šių žingsnių imtasi, kai BNS pranešė apie Valstybės saugumo departamento perspėjimą valstybės vadovams ir dviem Seimo komitetams, jog Rusija rengia naujas aktyvias informacines atakas ir artimiausiu metu gali būti platinama dezinformacija apie prezidentę D.Grybauskaitę.
