„Deja, 2009 metais dėl krizės sumažėjusi gynybai skiriama bendrojo vidaus produkto dalis neleidžia plėtoti karinių pajėgumų. Todėl Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ragina būsimajame 2013 metų valstybės biudžete krašto apsaugai skirti ne mažiau kaip 1 proc. nuo šalies BVP ir yra pasiryžęs ieškoti plataus politinio sutarimo ilgainiui siekti, kad ši dalis būtų ne mažesnė kaip 2 procentai“, – rašoma komiteto išplatintame pranešime.
Lietuva ne kartą yra sulaukusi kritikos dėl nepakankamų išlaidų gynybai – krašto apsaugai skiriama mažiau nei 1 procentas bendrojo vidaus produkto, nors NATO narės yra įsipareigojusios siekti gynybai skirti bent 2 proc. BVP. Vyriausybės skaičiavimu, šiemet Lietuva gynybai skiria 0,95-0,97 proc. BVP, tačiau vertinant tik KAM asignavimus ši dalis mažėja iki 0,75 procento.
Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė pirmadienį spaudos konferencijoje, kuri surengta minint aštuntąsias Lietuvos narystės NATO metines, pareiškė, kad esant dabartiniam gynybos finansavimui po kelerių metų gali tekti svarstyti kariuomenės mažinimo klausimą. Premjeras Andrius Kubilius vėliau sakė tikintis, kad daugiau lėšų krašto apsaugos sistemos finansavimui atsiras 2013 metų biudžete.
Aštuntąsias narystės NATO metines Lietuva sutinka kovo 29 dieną. Seimo NSGK ta proga darydamas pareiškimą sako, jog „ši data žymi esminį lūžį Lietuvos istorijoje ir yra puiki proga dar kartą akcentuoti narystės NATO svarbą“.
„Narystė Aljanse suteikia realias ir veiksmingas saugumo garantijas, kurios niekam nekelia abejonių. Lietuvos visuomenė supranta narystės NATO naudą ir palaiko pasirinktą strateginę kryptį“, – rašoma pareiškime.
