Seimas praėjusį ketvirtadienį po svarstymo pritarė įstatymų pataisoms. Vadinamojo „Klaipėdos paketo“ priėmimas parlamente numatytas antradienį.
„Valstiečių“ frakcijos atstovas Naglis Puteikis papildomai siūlo Aplinkos apsaugos įstatyme reglamentuoti, kad toksiškos medžiagos nepatektų į vandenį ar atmosferą. Pasak jo, taip būtų įstatymu įtvirtinta iki 2012 metų galiojusi tvarka.
„Iki 2012 metų buvo draudžiama pilti chemiją į nuotekas, o dabar visi masiškai pila. Tai jeigu mes priimsime įstatymą be mano pataisos, tai jis bus tuščias. Realiai, kas bus pakeista, tiktai galimybė atlikti neplaninį patikrinimą neįspėjus“, – BNS sakė N.Puteikis.
Siūlymų įregistravęs Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas teigė norintis atkreipti dėmesį į kai kurias galimai dviprasmiškas formuluotes.
Pavyzdžiui, jis rekomenduoja patikslinti, kad įmonės veikla būtų stabdoma tik teismui galutinai ir neskundžiamai patvirtinus pažeidimą.
„Jeigu buvo neteisėtai sustabdyta veikla ir verslas sužlugdytas, tai, vadinasi, bus didžiulis ieškinys kompensuoti verslui nuostolius“, – BNS paaiškino A.Stančikas.
Jis taip pat pasiūlė konkretizuoti „kietųjų dalelių“ sąvoką, pabrėžiant, kad kalbama apie sveikatai kenksmingas daleles, priešingu atveju rasis galimybė piktnaudžiauti kontrolieriams.
„Pavyzdžiui, vežami grūdai kažkur išbiro. Pagal traktuotę tai – kietosios dalelės (...) Kaip inspektorius į tai pažiūrės, čia jau kitas klausimas. Vienas protingai į tai pažiūrės, kitas – pagal raidę“, – argumentavo „valstiečių“ frakcijai priklausantis A.Stančikas.
Anot jo, siūlymams jau buvo pritarta Kaimo reikalų komitete, bet Aplinkos apsaugos komitetas galbūt „paskubėjo ir nelabai įsigilino“.
Seime svarstomomis įstatymų pataisomis siūloma panaikinti įmonių taršos leidimus, jei tris kartus per metus jos pažeis įstatymą arba jei bent vienas pažeidimas truks ilgiau kaip pusę metų. Be to, aplinkosaugininkai galės tikrinti įmones be išankstinio įspėjimo bet kuriuo paros metu.
Didėtų baudos už veiklos vykdymą neturint taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimo – vietoje 3–8 tūkst. eurų jos siektų 10-30 tūkst. eurų.
Taip pat augtų mokesčiai už aplinkos taršą, taip siekiant skatinti investicijas į mažiau taršias technologijas.
Oro teršimas sunkiaisiais metalais ir jų junginiais deginant atliekas įmonėms kainuotų 1,3 tūkst. eurų už toną (dabar iki 406 eurų), dioksinais ir furanais – 0,5 mln. eurų. Už teršimą kietosiomis dalelėmis mokestis siektų iki 450 eurų už toną (dabar iki 191 euro), asbesto turinčiomis kietosiomis dalelėmis – 1,3 tūkst. eurų (406 eurai).
Vandens teršimas taip pat brangų kelis kartus: tarša bendruoju azotu siektų 600 eurų už toną (dabar 201 euras), bendruoju fosforu – 3,5 tūkst. eurų (1007 eurai).
Seimas įstatymų pataisas neeilinėje sesijoje svarsto po taršos incidentų Alytuje, Klaipėdoje ir kitur.
