Planuojama toliau apklausti Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnus.
Jų apklausa ir susipažinimas su VDS disponuojama informacija apie I.Rozovos ryšius pradėta rugsėjo 27 dieną.
„Antros dalies prireikė tam, kad per pirmą dalį negavome visos informacijos. Iš tiesų labai didelė apimtis informacijos, kurią mums teikė Valstybės saugumo departamentas. Ir tuo pačiu pareigūnai sulaukė klausimų, į kuriuos iškart negalėjo atsakyti. Jie paprašė savaitės, kad galėtų surinkti visą informaciją ir mums pateikti atsakymus“, – NSGK posėdžio išvakarėse sakė komiteto pirmininkas „valstietis“ Dainius Gaižauskas.
Anot jo, komitetas nagrinėja VSD surinktus duomenis apie I.Rozovos kontaktus su Rusijos diplomatais nuo 2008 metų iki šių dienų.
Iniciatyva atlikti parlamentinį tyrimą dėl I.Rozovos nuslėptų ryšių su Rusijos diplomatais kilo, kai paaiškėjo, jog 2018 metų sausį Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis gavo VSD pažymą apie parlamentarę. Joje rekomenduota neišduoti politikei leidimo dirbti su įslaptinta informacija.
Dokumente rašoma apie tarimąsi su Rusijos diplomatais dėl finansinės paramos Rusų aljansui, Seimo narės bendravimą su iš Lietuvos 2014 metais išsiųstu Rusijos generaliniu konsulu Vladimiru Malyginu.
Parlamentarė I.Rozova laikosi pozicijos, kad jos ryšiai su rusų diplomatais nebuvo asmeniniai, todėl ji neturėjusi jų deklaruoti VSD klausimyne.
Seimas NSGK taip pat pavedė atlikti tyrimą politikų, disponavusių informacija apie I.Rozovą, veiksmų. Komitetas aiškinsis, kokius sprendimus, susipažinęs su medžiaga apie I.Rozovą, priėmė Seimo pirmininkas, kiti informaciją gavę Seimo nariai.
Seime I.Rozova priklauso Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijai.
