„Tokie streikai labai populiarūs Skandinavijos šalyse, kai pavyzdžiui, dokininkai streikuoja dėl jūreivių, kai elektrikai streikuoja dėl mūrininkų. Bet jie nebūdingi mūsų teisinei sistemai. Kontinentinėje Europoje jie draudžiami“, – komiteto posėdyje sakė Vilniaus universiteto mokslininkas, vienas socialinio modelio kūrėjų Tomas Davulis.
Tačiau jis pabrėžė, kad solidarumo streikų draudimo neįteisinimas „nereiškia, kad tokie streikai leidžiami ir jų skelbimo tvarka sureguliuota“.
T.Davulis pripažino, kad Lietuvoje „tam tikro laipsnio solidarumo streikai galėtų būti tarp šakinių profsąjungų“.
Tuo metu socialdemokratas Algirdas Sysas suabejojo, ar tokie streikai Lietuvoje įmanomi: „Solidarumas Lietuvoje net per mikroskopą sunkiai matomas“.
Tačiau konservatorius Rimantas Jonas Dagys suabejojo, kaip tokie streikai būtų reguliuojami, kai įmonė, kurioje vyktų streikas, veiktų keliose šalyse.
„Kaip bus traktuojama? Galės jie rengti solidarumo streikus, kai darbdavys išsisklaidęs per kelias valstybes, ar galės streikuoti normaliai tik vienas padalinys, pavyzdžiui, Lietuvoje. Gal be reikalo išbraukėme tuos solidarumo streikus“, – kalbėjo parlamentaras.
Trišalė taryba taip pat siūlė nedrausti solidarumo streikų. Tačiau naujojo Darbo kodekso projekte nėra numatyta, kaip būtų galima juos rengti.
Solidarumo streikai paprastai inicijuojami siekiant palaikyti kitų profesinių sąjungų reikalavimus jų darbo ginčuose.
Iki šiol Lietuvoje nėra buvę solidarumo streikų. Naujajame Darbo kodekse numatyta, kad ateityje galėtų vykti įspėjamasis streikas, kuris truktų ne ilgiau kaip dvi valandas, ir tikrasis streikas.
