Komitetas šią savaitę nusprendė atidėti sprendimą, ar pritarti Konstitucijos pataisai, kad „įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka kartu su teisėjais bylas nagrinėja ir sprendimus priima ir piliečiai, davę tarėjo priesaiką“.
Dalis parlamentarų sakė pritariantys Seimo teisininkų siūlymui Konstitucijoje neįtvirtinti konkretaus modelio ir išdėstyti abstraktesnę formuluotę dėl visuomenės atstovų dalyvavimo vykdant teisingumą, o tarėjų įgaliojimus detalizuoti įstatyme.
„Turint omeny, kaip sunku yra keisti Konstituciją, man atrodo, visada saugiau ir apdairiau turėtų abstraktesnę formuluotę“, – sakė parlamentarė Vilija Aleknaitė Abramikienė.
Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė nusprendė svarstymuose „daryti pertrauką ir pasitarti su iniciatoriais galbūt registruojant naujas pataisas arba grįžtant prie balsavimo“ komitete.
Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius laikosi pozicijos, kad tarėjai turėtų turėti sprendimo, ne patariamąją teisę.
„Pritariame tam, kad tarėjai turėtų irgi sprendimo teisę, nes tai didintų pasitikėjimą teismais. Mes turime įsileisti visuomenę ir į teismo procesus“, – Seimo komiteto posėdyje kalbėjo ministras.
Šiuo metu Seime svarstoma, kad tarėjai galėtų dalyvauti sprendžiant baudžiamąsias korupcines bylas, kai kaltinimai pateikti dėl kyšininkavimo, prekybos poveikio, papirkimo ir piktnaudžiavimo, taip pat civilines bylas dėl žalos atlyginimo
Dėl tarėjų įvedimo teismuose Lietuvoje diskutuojama jau daugiau kaip dešimt metų.
Diskusijos vėl įgavo pagreitį, teismus šių metų pradžioje supurčius korupcijos skandalui.
Šalininkai sako, kad tarėjų dalyvavimas padidintų skaidrumą ir viešumą.
Kritikai baiminasi, kad tarėjai gali politizuoti procesą, sprendimuose būtų mažiau remiamasi teise, o daugiau – subjektyviu teisingumo jausmu, bylų nagrinėjimas gali pailgėti.
