Vieni parlamentarai sako, kad geresnes darbo sąlygas turi gauti tie, kurie jas išsikovoja, o kiti įsitikinę, kad tai paskatintų profsąjungų žlugimą. Pastarųjų atstovai mano, kad reikia įteisinti kolektyvinės darbo sutarties mokestį.
Seimo Teisės departamentui kilo įtarimų, kad sutartyse įtvirtinti darbdavio ir darbuotojo santykiai gali pažeisti dalies darbuotojų teises, jeigu jie, nebūdami profesinės sąjungos nariais, turės paklusti tam, dėl ko su darbdaviu bus susitarusi profesinė sąjunga.
„Darbdavys gali nustatyti viršvalandinius darbus, kaip numatyta kolektyvinėje sutartyje, apmokėjimo sistemą ir tokie atvejai būtų taikomi visiems darbuotojams – ir nesantiems profesinių sąjungų nariams. Todėl keliame klausimą, ar tuo atveju nebūtų pažeidžiamos darbuotojų, nepriklausančių profesinei sąjungai, teisės, kad jų atžvilgiu nustatomos kažkokios normos“, – komiteto posėdyje teigė departamento Darbo ir socialinės teisės skyrius patarėja Irena Šambaraitė.
Socialdemokratas Algirdas Sysas įsitikinęs, kad kolektyvinę sutartį turi pasirašyti tik profesinei sąjungai priklausantys darbuotojai – toks variantas yra ir naujajame Darbo kodekse. Pasak jo, tai padėtų stiprinti profsąjungas.
„Pritariu iniciatyvai, kad profesinės sąjungos atstovautų ir gintų tuos, kurie yra jos nariai. Pastarieji 13 metų parodė, kad profsąjungos nestiprėja, nes dalis darbuotojų naudojasi kitų padarytų intelektualiniu darbu – kažkas kovoja, derasi, o kiti sėdi ir laukia. Manau, ten, kur profsąjungos dirba profesionaliai, išsikovoja geresnes sąlygas... tai nesate nariai, jums ir nepriklauso...“ – teigė A.Sysas.
Tuo tarpu konservatorius Rimantas Jonas Dagys sako, kad su tokiomis nuostatomis „prasidės profsąjungų išnaikinimas“: „Profsąjungos ne per tą vietą stiprėja“.
Parlamentaras abejoja, ar darbo santykių lankstumas, kurį norima įtvirtintas naujuoju Darbo kodeksu, bus pasiektas, jeigu kolektyvinės sutartys galios „siaurai žmonių grupei“.
Trišalėje taryboje svarstant Daro kodekso pataisas, buvo susitarta, kad kolektyvinės sutartys ateityje būtų taikomos tik tiems darbuotojams, kurie priklausytų profesinei sąjungai, tačiau jeigu ji su darbdaviu susitartų kitaip, sutartis galėtų pasirašyti ir ne sąjungų nariai. Tokia tvarka galioja ir dabar.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas priekaištavo, kad naujojo kodekso rengėjai neatsižvelgė į profsąjungų prašymą nustatyti naują nario mokesčio mokėjimo tvarką.
A.Černiauskas įsitikinęs, kad ir nepriklausantys profsąjungai darbuotojai, kurie dirba pagal kolektyvinę sutartį, turėtų mokėti „palaikymo mokestį“, kaip yra kitose šalyse.
„Aišku, to nenori darbdaviai, nes tada daugėtų profsąjungos narių“, – teigia Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovas.
A.Černiauskas BNS sakė, kad šis mokestis nebūtų didesnis negu įnašai, kuriuos moka profsąjungų nariai.
