Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius išsakė nuogąstavimų dėl to, kad savireguliacijos modelį ketina kurti ne tiek žiniasklaidos atstovai, o politikų dominuojama darbo grupė.
Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis teigė, kad savireguliacijos modelis yra įtvirtinamas įstatymu, kurį priima Seimas, todėl be politikų įsikišimo to neįmanoma padaryti.
Nutarta klausimą dėl darbo grupės steigimo atidėti savaitei, kad visos suinteresuotos organizacijos išsakytų savo lūkesčius ir poziciją.
Seimo Kultūros komitetas trečiadienį planavo kreiptis į Seimo valdybą, kad parlamente būtų sudaryta darbo grupė sukurti naują žiniasklaidos savireguliacijos modelį, nes dabar veikianti Visuomenės informavimo etikos asociacija ir komisija yra sulaukusios nemažai žurnalistų kritikos.
Komiteto posėdyje dalyvavęs D.Radzevičius tvirtino, kad savireguliacijos mechanizmą turi kurti pati žiniasklaida, o ne politikai.
„Tikrai rekomenduoju paskaityti, kas yra definicija „žiniasklaidos savireguliacija“ – tai yra žiniasklaidos specialistų savanoriškai sukurta sistema, ir intencijos kurti turi ateiti iš žiniasklaidos“, – sakė jis.
„(...) politikai mus, žiniasklaidos asociacijas, įtikinėja, kad nori sukurti mums gerą sistemą ir moderuoti, nors aš tikrai neprašiau šitos paslaugos. Man tai kelia nerimą“, – tvirtino Žurnalistų sąjungos vadovas.
Jis abejojo, ar tokiai darbo grupei gali vadovauti politikas. Be to, pasak D.Radzevičiaus, joje neturėtų dominuoti politikai.
„Kai išgirsti replikas, kaip čia visą žiniasklaidą įtrauksime, nes tai nebus konstruktyvu... Taip. Visą žiniasklaidą. Kas norės, reikės įtraukti, nes tai žiniasklaidos savireguliacija“, – teigė jis.
„Jeigu kalbate apie reguliavimą, darykite tai be žiniasklaidos. (...) Saugokitės intencijų iš politikų pusės sureguliuoti žiniasklaidos savireguliaciją“, – kalbėjo Žurnalistų sąjungos pirmininkas.
Kultūros komiteto vadovas savo ruožtu teigė, kad kurdama naują žiniasklaidos savireguliacijos modelį darbo grupė ieškotų bendro vardiklio.
Anot jo, su prašymu keisti dabar galiojančią sistemą į Kultūros komitetą pernai gruodį kreipėsi LRT.
Tuomet nacionalinio transliuotojo generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė sakė, kad dabar įstatyme numatytas paradoksalus reguliavimas, turintis interesų konflikto požymių. Mat LRT padarytus žurnalistų menamus etikos pažeidimus nagrinėja ir sprendimus dėl jų priima su visuomeniniu transliuotoju konkuruojančių, LRT veiklą ir finansavimą nuolat kvestionuojančių, skundą Europos Komisijai dėl LRT finansavimo teikusių viešosios informacijos rengėjų atstovai.
Be to, ji atkreipė dėmesį, kad netrukus pradės veikti LRT etikos kontrolieriaus institutas, ir neaišku, koks jo santykis turi būti su Visuomenės informavimo etikos komisija.
V.Juozapaitis savo ruožtu teigė, kad kuriant naują žiniasklaidos savireguliacijos modelį Seimas imtųsi tik moderatoriaus vaidmens.
„Politikai nebegali kištis, kai veikia mechanizmas. Tačiau mechanizmas sukuriamas priimant dėl jo įstatymą“, – pabrėžė parlamentaras.
Galiojančiame Visuomenės informavimo įstatyme numatyta, kad žurnalistų profesinės etikos laikymąsi užtikrina viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus ir žurnalistus vienijanti Visuomenės informavimo etikos asociacija. Sprendimus dėl konkrečių skundų priimta iš asociacijos narių deleguotų narių sudaryta Visuomenės informavimo etikos komisija.
