Jis pažymėjo, jog prieš Lietuvai pradedant pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai numatyta, kad gali būti neišvengta kibernetinių ir kitokių atakų, tokia grėsmė nurodyta ir Valstybės saugumo departamento (VSD) paskelbtoje viešoje ataskaitoje.
„Rytų partnerystės programa mūsų didįjį kaimyną tikrai domina ir jos rezultatai turbūt jaudina, ir tai galbūt susiję, tikriausiai ir ne paskutinis kartas. Kaip ir buvo kalbėta, tikėtasi, kad tokių veiksmų gali būti imtasi, ir tame kontekste galbūt reiktų pasakyti, kad tiek metų nevykdoma mūsų atstovybių užsienyje saugos užtikrinimo programa. Ji priimta, parašyta, bet ta programa iš esmės nefinansuojama ir, galbūt nereikėtų to sakyt, bet kai kurie mūsų saugumo pareigūnai tiesiog buvo atšaukti iš ambasadų, nes nebuvo už ką juos ten išlaikyti. Ta pati elektroninių ryšių, kibernetinio saugumo problema išlieka“, – BNS sakė A.Paulauskas.
Pasak jo, interneto svetainėje paskelbti Lietuvos diplomatų įrašai yra ataka tam tikrų jėgų, nesuinteresuotų Europos Sąjungos plėtra ir ryšiais su valstybėmis į Rytus.
„Rytų partnerystės programa, suprantama, kad tam tikros jėgos nenori, kad ji būtų vykdoma, kad ES plėstųsi, kad Rytai bendrautų ir santykiai su ES būtų stipresni, ir tokia ataka, ar provokacija, matyt, čia ne paskutinė“, – kalbėjo NSGK vadovas.
Pasak jo, už atakos slypi „tie, kurie suinteresuoti visais tais (Rytų partnerystės stabdymo – red.) reikalais, ir Rusijos negalima atmesti, ir minimose šalyse esančios specialiosios tarnybos“. „Šaltinių čia gali būti daug, kas tai galėjo nutekinti arba suorganizuoti“, – sakė A.Paulauskas.
Lietuva pastarąjį pusmetį pirmininkauja ES Tarybai, vienas esminių pirmininkavimo renginių – lapkritį numatomas Rytų partnerystės viršūnių susitikimas. Rytų partnerystės iniciatyva apima dvišalį ir daugiašalį ES bendradarbiavimą su Ukraina, Baltarusija, Gruzija, Azerbaidžanu, Armėnija ir Moldova bei skatina šių Rytų Europos valstybių suartėjimą su ES.
Diplomatams parlamentaras tuo tarpu patarė neužmiršti, kad pokalbiai telefonu nėra saugūs.
„Valstybės saugumo departamentas savo ataskaitoje parašė, kad yra techninės priemonės ir jos Rusijos naudojamos pokalbiams ir kitos informacijos rinkimui. Ir yra sakinys, kad gali būti tokie dalykai, ir įvardinta kaip grėsmė. Mes esam ne kartą kalbėję, kad informacijos perdavimas iš ambasadų yra problematiškas, ir naudojamasi ir senais būdais. Kalbant paprasčiau, reikėtų pasakyti, kad diplomatai turėtų diplomatiškai kalbėtis ir tarpusavy telefonu, kas jau kas, o jie turbūt supranta, kad tas ryšys nėra saugus, ir tokie pokalbiai po to leidžia vykdyti tam tikras provokacijas, reiktų mažiau buitinių pliurpalų telefonais“, – kalbėjo NSGK vadovas.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pareiškė, kad internete paviešinti galbūt Lietuvos diplomatų pokalbių telefonu įrašai – informacinė provokacija, ministerija atlieka šio įvykio tyrimą.
Liepos 8 dieną svetainėje youtube.com paviešinti trijų pokalbių telefonu įrašai (iš viso 4 įrašų dalys), kuriuose, kaip nurodoma, figūruoja Lietuvos diplomatai: Užsienio reikalų ministerijos Rytų partnerystės politikos departamento direktoriaus pavaduotojas Zenonas Kumetaitis, Lietuvos ambasadorius Vengrijoje Renatas Juška, Lietuvos ambasadorius Azerbaidžane Artūras Žurauskas ir Lietuvos URM pareigūnas Gediminas Kasputis. Viename pokalbyje ambasadorius A.Žurauskas, kaip nurodoma, kalbasi su verslininku Kęstučiu iš Lietuvos.
Visi pokalbių įrašai subtitruoti anglų kalba.
