„Stacionari tvora yra metų-dviejų reikalas, norėtųsi greičiau, tikiuosi, kad ir bus greičiau“, – po bendro Seimo NSGK bei Biudžeto ir finansų komitetų (BFK) posėdžio žurnalistams sakė L.Kasčiūnas.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė penktadienį NSGK bei Biudžeto ir finansų komitetams pristatė projektus dėl tvoros statybos pasienyje su Baltarusija. Jiems penktadienį pritarė Vyriausybė, projektai kitą savaitę per neeilinę sesiją bus pateikti Seimui.
Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Mykolas Majauskas teigė, jog tvoros statybai reikiami 150 mln. eurų bus užtikrinti, o pačios tvoros statybos vyks trimis etapais.
L.Kasčiūnas: bus sunku tiek prasikasti, tiek perlipti
Seimo NSGK vadovas L.Kasčiūnas po posėdžio teigė, kad Lietuva bus pirmoji regione turinti „tokį solidų fizinį barjerą“, o tvora konstruojama taip, kad būtų sudėtinga tiek po ja prasikasti, tiek perlipti.
„Tas modelis, kuris siūlomas, sudarytas iš dviejų ramsčių, pirmiausia piramidės principu projektuojama koncertina, trys rulonai, ant jų du rulonai, vienas rulonas ant viršaus, iš šalia jo yra keturių metrų stacionari tvora su tam tikrais koncertinos elementais“, – projektą pristatė komiteto vadovas.
„Tai yra tokia konstrukcija, pro kurią prasikasti bus be galo sunku, o perlipti taip pat. Manyčiau, kad tai yra labai geras sprendinys, ir manau, kad mes būsime pirmieji regione, turintys tokį solidų fizinį barjerą, ir ateities migracijos srautus mes tikrai nuo mūsų valstybės nukreipsim“, – sakė L.Kasčiūnas.
Anot jo, iš pradžių pasienio ruože planuojama nutiesti koncertinos užtvarą, ir tam reikės apie trijų-keturių mėnesių, tuo pat metu pradėjus viešuosius pirkimus dėl tvoros statybų, kuriai pabaigti reikės iki dvejų metų.
Seimo BFK vadovas M.Majauskas informavo, kad stacionari tvora būtų statoma trimis etapais.
„Mes kalbame apie 508 km sieną, tris etapus, juos skirsto pagal tai, kur sieną turėtų būti greičiau apsaugota, kur mato didžiuosius srautus, pirmas etapas – 98 km, jis gali kainuoti apie 30 mln. eurų, antrasis etapas apima 227 km, kuris gali kainuoti apie 68 mln. eurų, ir trečiasis etapas, apie 183 km, 55 mln. eurų“, – sakė M.Majauskas.
Jis tvirtino, kad „pinigų valstybėje tikrai yra ir nacionalinio saugumo klausimas lėšų tikrai turime, kiek riekės“.
150 mln. yra lašas jūroje prie Lietuvos valstybės biudžeto.
„150 mln. yra lašas jūroje prie Lietuvos valstybės biudžeto, tai yra moderni galinga stipri ekonomika, vien viršplaninių pajamų per šį pusmetį mes turime 238 mln. eurų“, – teigė M.Majauskas.
A.Bilotaitė: terminai priklausys nuo medžiagų tiekimo
Vidaus reikalų ministrė A.Bilotaitė sakė, kad Vyriausybės tikslas yra fizinę siena su Baltarusija pastatyti kuo greičiau, o terminai priklausys nuo medžiagų tiekimo ir kitų aplinkybių.
„Mūsų prioritetas yra padaryti taip, kad fizinis barjeras ar siena atsirastų kuo greičiau, ir pakeitimai, kurie siūlomi projekte, labai padėtų, palengvintų, bet labai sunku pasakyti konkrečiai apie datą, kadangi klausimai yra ir su medžiagų tiekimu“, – penktadienį žurnalistams Seime sakė A.Bilotaitė.
Fizinio barjero Lietuvos teritorijoje prie Europos Sąjungos išorės sienos su Baltarusija įrengimo įstatymo projekte įrašyta, kad fizinis barjeras turėtų būti įrengtas ne vėliau kaip 2022 metais.
„Mano tikslas yra, kad ta fizinė tvora atsirastų kaip galima greičiau, mes neturime laiko diskusijoms, procedūroms, formalumams, mes turime turėti maksimaliai greitai fizinį barjerą“, – sakė ministrė.
Anot jos, statybos terminai priklausys „nuo medžiagų tiekimo ir kitų dalykų“.
„Ne formalizuoti, o imti ir statyti. Yra medžiagų, yra tiekėjai, yra žmonės, kurie gali statyti, ir statom, tiesiog toks principas“, – sakė A.Bilotaitė.
Seimui teikiamu nauju įstatymu būtų nustatyta, kad „skubus fizinio barjero prie Lietuvos valstybės sienos ir kartu Europos Sąjungos išorės sienos su Baltarusija įrengimas turi strateginę reikšmę“.
Įstatyme būtų įrašyta, kad tvora statoma siekiant „likviduoti susidariusią ekstremaliąją situaciją dėl trečiųjų valstybių organizuojamo masinio asmenų iš trečiųjų šalių antplūdžio“. Projekte numatyta, kad fizinis barjeras turi būti įrengtas ne vėliau kaip 2022 metais.
Turėtų statyti „Epso-G“ grupė
Pagal projektus, įgaliojimai priimti sprendimus dėl tvoros statybų, tokius kaip nustatomas projekto užsakovas ir vykdytojas, jų funkcijos, konkrečių darbų atlikimo vieta, darbų atlikimo terminai, finansavimo tvarka ir t. t., būtų suteikiami Vyriausybei.
Projekto vykdytoju Vyriausybės sprendimu būtų skiriamas juridinis asmuo, kuriame valstybei tiesiogiai ar per valdomas įmones priklauso ne mažiau nei 2/3 balsų suteikiančių vykdytojo akcijų ar dalių, taip pat kuris turi būtiną patirtį, pajėgumus ir galimybes įgyvendinti projektą.
Numatyta, kad projekto įgyvendinimas finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis, taip pat gali būti nustatyta tvarka naudojamos Europos Sąjungos paramos ir kitų šaltinių lėšos.
Premjerė Ingrida Šimonytė anksčiau šią savaitę yra patvirtinusi, kad tvorą statyti pavesta būtų vienai valstybės energetikos grupės „Epso-G“ įmonių.
„Kuri konkrečiai bendrovė bus pasirinkta, tą dar pasakysime vėliau, bet tai bus energetikos sektoriaus įmonė, kuri praktiškiausiai galėtų būti, dar turime aptarti, bet su grupe yra šitas sprendimas sutartas, kad ieškosime praktiškiausio sprendimo „Epso-G“ grupėje“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė Vyriausybės vadovė.
Grupė vienija elektros ir gamtinių dujų perdavimo bendroves „Litgrid“ ir „Amber Grid“ bei pramonės statinių, elektros pastočių, linijų bei specialiųjų elektros įrenginių statybos įmonę „Tetas“.
Kaina – apie 152 mln. eurų
Siekiant stabdyti neteisėtų migrantų antplūdį pasienyje su Baltarusija planuojama įrengti dvigubą užtvarą – nutiesti aštrios vielos „Concertina“ užtvarą ir pastatyti vielinę tvorą.
Pagal Valstybės sienos apsaugos siūlymą, 508 kilometrų pasienio ruože ketinama statyti keturių metrų aukščio metalinę pastiprintos vielos tvorą su Y formos viršūnėmis. Ant jų papildomai būtų montuojama pjaunanti viela „Concertina“.
VSAT skaičiavimu, minėtos tvoros pastatymas kainuotų apie 152 mln. eurų.
Lietuva su Baltarusija turi 670 km sienos.
Šiemet į Lietuvą per sieną su Baltarusija pateko per 4 tūkst. migrantų, daugelis jų yra iš Irako.
Lietuvos pareigūnai išaugusius migracijos srautus vadina Baltarusijos režimo hibridine agresija. Dėl to šalyje paskelbta ekstremali padėtis. Taip pat priimtas sprendimas apgręžti neteisėtai sieną bandančius kirsti asmenis, tai gerokai sumažino plūstančiųjų srautus.
