Uždarame posėdyje trečiadienį abu komitetai aiškinosi situaciją dėl JAV institucijų atliekamų tyrimų Lietuvoje veikiančių Skandinavijos bankų atžvilgiu. Sutarta ieškoti lėšų investuoti į pinigų plovimo prevenciją ir taip užtikrinti būtiną infrastruktūrą bei žmogiškuosius resursus.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas konservatorius Laurynas Kasčiūnas teigia, jog Lietuva tyrimuose nefigūruoja, tačiau „šešėlis krenta visiems“.
„Tyrimai vykdomi dėl kitose Baltijos šalyse veikiančių bankų, o šešėlis krenta visoms Baltijos šalims. Šiai minutei galime pasakyti, kad Lietuva ten nefigūruoja. Bet kadangi krenta šešėlis visiems, turime proaktyviai komunikuoti ir institucijos ir mes, politikai, aiškindami, kad Lietuva šitame nedalyvauja. Lietuvos šioje juodojoje skylėje nėra“, – BNS teigė L.Kasčiūnas.
„Norėtųsi, kad institucijos aiškintųsi, ar Lietuva yra tyrimo objektas, kad nelauktume, kad kažkas pasibels mums į duris. (...) Norėtųsi glaudesnio bendradarbiavimo, nes dabar būna, kad čia ne mūsų reikalas, į mus nesikreipė“ – pridūrė jis.
L.Kasčiūno teigimu, kadangi JAV teisėsaugos tyrimuose minimos Baltijos šalys, tarp kurių yra ir Lietuva, kyla šalies įvaizdžio klausimas.
„Dabar yra įvaizdžio klausimas, bet tai susiję su valstybės įvaizdžiu ir pasitikėjimu finansinėje sistemoje. Bet įvaizdis už savęs turi ir tam tikras rizikas. Valstybės įvaizdis ir jo eventualus neigiamas poveikis finansiniam patikimumui būtų nacionalinio saugumo problema“, – kalbėjo L.Kasčiūnas.
Biudžeto ir finansų komiteto narys „valstietis“ Valius Ąžuolas sako, kad politikai ir valstybės institucijos sutarė dėl „namų darbų“.
„Stengtis užbėgti už akių. Imtis viso priemonių, kad to šešėlio Lietuvai nekristų ir nebūtų ir ateityje“, – BNS sakė V.Ąžuolas.
Pasak Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mykolo Majausko, žinoma, kad per Baltijos šalyse veikiančių skandinaviškų bankų padalinius vyko tarptautinės pinigų plovimo operacijos.
„Atlikus preliminarias užklausas kol kas nėra žinių, jog JAV tyrimas apima ir Lietuvoje vykdytas operacijas, tačiau tyrimas dar vyksta,“ – BNS teigė jis.
Jis pabrėžė, kad dėl JAV institucijų atliekamų tyrimų jau yra mestas pinigų plovimo šešėlis ant Baltijos šalių bankininkystės, dėl ko bankai kartais turi sunkumų atliekant tarptautines operacijas JAV doleriais.
„Todėl ypatingai svarbu nelaukiant užsienio teisėsaugos institucijų išvadų nedelsiant išsiaiškinti situaciją ir išsklaidyti bet kokias abejones dėl Lietuvoje veikiančių bankų“, – teigė jis.
M.Majausko teigimu, Lietuvai praradus patikimos šalies statusą tarptautinių finansų sektoriuje, gali nukentėti tiek šalies bankai, tiek įmonės, besinaudojančios bankų paslaugomis.
Anot M.Majausko, ypač svarbu užtikrinti visapusišką ir sklandų Lietuvos teisėsaugos ir priežiūros institucijų darbą bei bendradarbiavimą su atitinkamomis JAV bei Švedijos institucijomis, kaip tai numato tarptautiniai susitarimai bei Lietuvos teisės aktai siekiant išaiškinti galimai padarytus nusikaltimus.
Švedijos verslo laikraštis „Dagens Industri“ gruodį pranešė, kad JAV Federalinis tyrimų biuras atlieka tyrimą Skandinavijos bankų SEB, „Swedbank“ ir „Danske Bank“ atžvilgiu dėl pažeidimų, kuriuos, kaip įtariama, padarė šių bankų padaliniai Baltijos šalyse.
„Dagens Industri“ šaltinių teigimu, JAV institucijos įtaria trijų bankų padalinius Baltijos šalyse sukčiavimu ir pinigų plovimu. Skelbiama, kad praėjusią vasarą Švedijos teisingumo ministerija gavo teisinės pagalbos prašymą iš JAV kolegų – iš jo paaiškėjo, kad minėtų bankų veiklą tiria trys JAV federalinės valdžios institucijos.
Lietuvos Teisingumo ministerija BNS informavo tokio kreipimosi ir prašymo negavusi, o Lietuvos bankas sakė neturintis duomenų apie JAV tyrimus Lietuvoje veikiančių bankų atžvilgiu.
Didžiausias pinigų plovimo skandalas kilo 2018 metais, kai Danijos bankas „Danske“ pripažino, jog per jo padalinį Estijoje buvo pervesta apie 200 mln. eurų įtartinos kilmės lėšų iš Rusijos ir kitų šalių.
Vėliau įtarimų šešėlis pasiekė ir Švediją, dėl spragų užtikrinant pinigų plovimo prevenciją buvo nubausti bankai „Swedbank“ ir SEB.
Lietuvos valdžios atstovai visuomet stengėsi pabrėžti, kad Lietuvoje situacija dėl pinigų plovimo rizikos yra geresnė nei kitose Baltijos šalyse.
