„Valstietis“ sako tokias abejones išsakęs ir Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui. Parlamento vadovo manymu, komisijos galima būtų atisakyti jos funkcijas perduodant Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui.
„Seimo pirmininkas mano, kad jeigu šita komisija tikrai nemato savo veiklos įprasminimo, jos funkcijas būtų galima perduoti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui. Komisijai perduota, kad jie įsivertintų, ar jie turi prasmę veikti toliau. Jeigu ne, gal tikrai būtų verta perduoti komitetui“, – BNS šią savaitę sakė Seimo pirmininko atstovė spaudai Karolina Frolovienė.
Dar prieš pusmetį V.Pranckietis svarstė, kad Seimo Konstitucijos komisijai būtų pravartu suteikti daugiau galių. Jos pirmininkas P.Valiūnas taip pat tąkart aiškino, kad komisija labai reikalinga, tačiau dabar kalba kitaip.
Seimo opozicijos atstovų teigimu, dabartinės komisijos veikla pasyvi, bereikšmė ir neefektyvi, dubliuojamas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto darbas.
Komisija, anot jos pirmininko, nuo Seimo kadencijos pradžios buvo susirinkusi į porą posėdžių. Viename jų išsirinko pirmininką ir pavaduotoją, o antrasis posėdis per pusantrų metų įvyko prieš kelias savaites.
Jame, anot P.Valiūno, rengtasi kelių Seime registruotų Konstitucijos pataisų svarstymui – dėl Seimo narių skaičiaus galimo mažinimo, dėl Seimo rinkimų datos keitimo, rengiant eilinius Seimo rinkimus ne rudenį, o pavasarį, taip pat dėl per apkaltą pašalintųjų galimybės dalyvauti rinkimuose.
P.Valiūnas iš pradžių BNS aiškino, kad Konstitucijos komisija Seime gali būti naudinga pateikdama savas papildomas išvadas Teisės ir teisėtvarkos komitetui (TTK).
„Žinokit, kad daug yra klausimų, kur papildomai išnagrinėja vieni vienu, kiti kitu aspektu. Komisija daugiau konstituciniu požiūriu, kiti žmonės, kita išvada“, – sakė parlamentaras.
Paklaustas, kokio kitokio požiūrio galima tikėtis, jei dauguma Seimo Konstitucijos komisijos narių tuo pačiu yra ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariai, „valstietis“ pripažino, kad šiuo atveju funkcijos dubliuojasi.
„Aišku, kažko daugiau labai stebuklingo nepridarysi, aš suprantu. (...) Negaliu pasakyti, gal plačiau mes išnagrinėsime, bet esmė tame, kad dauguma TTK narių priklauso ir mūsų komisijai“, – svarstė Seimo narys.
Jis čia pat aiškino negerai besijaučiąs komisijos, kurios efektyvumu pats abejoja, pirmininko kėdėje.
„Kaip žmogus labai prastai jaučiuosi, kadangi ir su Seimo pirmininku kalbėjau prieš dvi savaites, ir siūliau aptarti ir svarstyti, kad tą komisiją reikia ar panaikinti, ar panašiai. Tą paliudytų ir Seimo pirmininkas. Nes kiekvieno klausimo, kas su teise siejasi neverta... Neimsim komisija vaidint, noro nėra. (...) Aš asmeniškai dirbu Antikorupcijos komisijoje, TTK, krūvio turiu, rinkėjai dar apygardoje, kam man reikalinga – dar va parašysit, aišku, na nemalonu“, – kalbėjo P.Valiūnas.
Seime vadovaujamas pareigas turintys parlamentarai gauna didesnius atlyginimus. Eilinio parlamentaro pareiginės algos koeficientas yra 19,4 ir be priedų už stažą jis gauna 2 521 euro atlyginimą iki mokesčių. Nuolatinės komisijos pirmininko atlyginimo koeficientas jau siekia 20,2 ir atlyginimas atitinkamai sudaro 2 636 eurus neatskaičius mokesčių.
P.Valiūnas BNS tikino nesilaikąs pirmininko posto dėl geresnės algos.
Konstitucijos komisijos narys opozicinių konservatorių atstovas Stasys Šedbaras BNS teigė, kad komisija per pusantrų metų nieko rimto nesvarstė.
„Nėra jokios šitos komisijos prasmės. Todėl 2008–2012 metų kadencijoje išvis komisija nebuvo sudaryta, nes vis tiek ką bedarytų komisija, viskas po to eina į TTK, tai yra dvigubas laiko gaišimas. Yra jos pirmininkas, yra tam tikras atlyginimo priedas, tai ar reikia tokių dalykų? Akivaizdžiai matome, kad nereikia“, – sakė konservatorius.
Praėjusią kadenciją Seime 2012–2016 metais irgi veikusi Konstitucijos komisija per pirmuosius darbo metus buvo surengusi aštuonis posėdžius. 2008–2012 metų kadencijos parlamente tokios komisijos atsisakyta.
