Tyrimas pradėtas balandžio pradžioje, po balandžio 1-osios reklamos filmavimo šių gatvių dalyje. Tuomet sostinės centre šuoliavo žirgai, o vairuotojai strigo didžiulėse spūstyse.
Pirmiausia apribojo, tada informavo
Kaip rašė BNS, „antradienio rytą, apie 8.45 val., Vilniaus centre, Gedimino prospekto, A.Stulginskio ir A.Jakšto gatvių sankryžoje, policijai apribojus eismą susidarė didžiulės spūstys. Vilniaus savivaldybė tik apie 9.45 val. išplatino pranešimą, jog eismas bus ribojamas nuo 9 val. 30 min. iki 14 val. 30 min. filmuojant reklamą. Vairuotojai taip pat įspėjami „kelionių važiavimo trukmę planuotis su laiko atsarga“.
Vilniaus Vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio specialistas Paulius Radvilavičius tuomet sakė, kad apie eismo apribojimus gyventojams iš anksto pranešti policija neprivalo. Tą turi daryti Vilniaus savivaldybė. Pastarosios atstovai tikino, kad informacija vairuotojams dar renginio išvakarėse buvo skelbiama miesto švieslentėse, kurių mieste yra 11, bet nė vienos ten, kur spūstys ir susidarė.
Seimo kontrolierius Vilniaus savivaldybės prašė paaiškinti, kokia yra gyventojų informavimo apie eismo ribojimus tvarka, ar jos buvo laikomasi šio konkretaus renginio atveju. Vilniaus apskrities VPK prašyta paaiškinti, kodėl leista riboti eismą ir kaip veikė policija susidarius automobilių spūstims.
5 valandos – 1,8 tūkst. Lt
Anot Vilniaus savivaldybės, galimybę suteikti leidimą svarstė ir tam pritarė Renginių (susirinkimų) derinimo komisija, o įsakymą pasirašė Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius. Įsakyme buvo pažymėta, kad prašoma Viešųjų ryšių skyriaus apie eismo ribojimus filmavimo metu informuoti visuomenę.
Leidimas filmuoti buvo išduotas nuo 9.30 val. iki 14.30 val., organizatoriams tai kainavo 1 800 Lt.
Leidimas filmuoti buvo išduotas nuo 9.30 val. iki 14.30 val., organizatoriams tai kainavo 1 800 Lt.
Kaip teigiama Vilniaus savivaldybės atsiųstame paaiškinime Seimo kontrolieriui, pagal „Tvarkos ir švaros taisykles Gedimino prospekte galima organizuoti miesto ar valstybinės reikšmės renginius, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 04 11 ir 2013 07 05 sprendimuose (administracinė byla, pareiškėjas Lietuvos gėjų lyga (LGL), atsakovas savivaldybė) įpareigojo savivaldybę derinti ir kitokio pobūdžio renginius Gedimino prospekte, todėl pagal susiformavusią teismų praktiką akivaizdu, kad savivaldybė privalo leisti organizuoti ir kitokio pobūdžio renginius Gedimino prospekte“.
Vilniaus apskrities VPK patvirtino, kad policija buvo informuota apie filmavimą ir skyrė 6 pareigūnus su 3 tarnybiniais automobiliais, kad būtų laikomasi tvarkos ir „eismo sąlygų pokyčiai nesukeltų eismo sumaišties“.
Siūloma pasitvirtinti informavimo tvarką
Seimo kontrolieriaus Raimondo Šukio pasirašytose tyrimo išvadose sutinkama, kad prašymas leisti filmuoti reklamą miesto centre buvo pateiktas, apsvarstytas ir leidimas išduotas, renginio metu neužfiksuota incidentų, tačiau savivaldybė nesiėmė priemonių tinkamai apie planuojamus eismo pokyčius informuoti visuomenę, kadangi nėra nustatyta konkreti Vilniaus miesto transporto eismo dalyvių informavimo apie laikiną eismo ribojimą tvarka.
Seimo kontrolieriaus neįtikino ir aiškinimai, kad leidimas turėjęs būti išduotas po teisminio bylinėjimosi su LGL. Kaip teigiama išvadose, „renginys buvo organizuojamas komerciniais, o ne Susirinkimų įstatymo nustatytais tikslais“. Vilniaus savivaldybei rekomenduojama nustatyti visuomenės informavimo apie eismo pokyčius tvarką ir tinkamai įgyvendinti Tvarkos ir švaros taisyklių punktus, nurodančius, kokiais atvejais jomis remiantis išduodami leidimai renginiams.
Vilniaus savivaldybės Saugaus miesto departamento direktoriaus pavaduotojas Julius Morkūnas tvirtina, kad organizatorių prašymus leisti organizuoti renginius nagrinėja savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta Renginių derinimo komisija, kuri pritaria ar nepritaria renginio organizavimui tik įvertinusi visas aplinkybes.
Dėl laikinų nepatogumų nesijaudina
„2008 m. gegužės 28 d. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-494 nustatyta, kad, stabdant eismą, reklamų, filmų, vaizdo klipų filmavimas, koncertai, reklaminės akcijos ir kiti panašaus pobūdžio renginių organizatoriai moka 120 Lt už valandą, kai renginys vyksta senamiesčio ir naujamiesčio gatvėse – 180 Lt už valandą“, – apie įkainius kalbėjo J.Morkūnas.
Laikinai miestiečių patiriamus nepatogumus kompensuoja renginių organizatorių sumokama vietinė rinkliava, kuri riboja komercinių renginių skaičių ir trukmę, o surinktos lėšos naudojamos savivaldybės gyventojų labui, – sakė J.Morkūnas.
Per metus savivaldybė išduoda apie 700 leidimų įvairiems renginiams Vilniuje, paprastai Senamiestyje ir Naujamiestyje. O tai, kad kartais renginiai sudrumsčia įprastinį miesto gyvenimą, J.Morkūnui didelė problema neatrodo: „Laikinai miestiečių patiriamus nepatogumus kompensuoja renginių organizatorių sumokama vietinė rinkliava, kuri riboja komercinių renginių skaičių ir trukmę, o surinktos lėšos naudojamos savivaldybės gyventojų labui ir interesams tenkinti.“
Tiesa, tokie leidimai neišduodami visada, kai tik kas nors to užsimano. Pasak J.Morkūno, jeigu renginio metu gali būti pažeistas valstybės ar visuomenės saugumas, viešoji tvarka, žmonių sveikata ar dorovė ar kitų asmenų teisės ir laisvės, nesilaikoma taisyklių ir komisijos keliamų reikalavimų, renginių metu gali kilti riaušės ar pan., jeigu tuo metu jau yra suplanuotas kitas renginys, leidimas nėra išduodamas.