Pernai Seimo kontrolierių įstaiga gavo daugiausia skundų iš asmenų, kurių laisvė suvaržyta. Šių asmenų skundai dėl pažeidžiamų jų teisių sudarė 28 proc. visų įstaigą pasiekusių skundų. „Reikia pastebėti, kad 2011 m. iš šių asmenų buvo gauta 34 proc. visų skundų, o 2010 m. gavome 43 proc. – tai lėmė masiniai skundai iš kalinimo įstaigų, o tokių pernai beveik negavome“, – sumažėjusių šios kategorijos skundų skaičiaus priežastis vardijo Seimo kontrolierius, įstaigos vadovas Romas Valentukevičius.
Toliau pagal Seimo kontrolierių skundų problematiką rikiavosi teisė į tinkamą viešąjį administravimą – 24 proc., teisė į nuosavybę sudarė 14 proc., teisė į saugią ir ekologišką aplinką – 10 proc., teisė į asmens, visuomenės saugumą ir viešosios tvarkos užtikrinimą – 5 proc., teisė į būstą – 5 proc., vartotojų teisės – 3 proc., teisė į socialinę apsaugą – 3 proc., teisė į sveikatos apsaugą – 2 proc., teisė į teisingą teismą – 2 proc., kitos teisės – 4 proc.
Seimo kontrolieriai savo iniciatyva pernai pradėjo 32, atliko 11 tyrimų, gvildendami juose 16 iškeltų problemų, ir dėl kiekvienos iš jų priėmė sprendimus.
Seimo kontrolieriai savo iniciatyva pernai pradėjo 32, atliko 11 tyrimų, gvildendami juose 16 iškeltų problemų, ir dėl kiekvienos iš jų priėmė sprendimus. „Tyrimų metu suformuluotos problemos 14 atvejų pasitvirtino, t. y. buvo nustatyta pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitokio netinkamo viešojo administravimo faktų, o 1 atveju netinkamo administravimo faktai tyrimo metu nebuvo patvirtinti, o dar vienu atveju tyrimas buvo nutrauktas“, – teigė Seimo kontrolierius.
Pernai daug dėmesio sulaukė Seimo kontrolieriaus Romo Valentukevičiaus ištirtas Lietuvos pilietės, gyvenančios Olandijoje, skundas dėl Lietuvos ambasados Nyderlandų karalystėje pareigūnų veiksmų sprendžiant nepilnamečio sūnaus pilietybės klausimą. Pareiškėja nurodė, kad dėl sūnaus, gimusio 2011 m. kovą, Olandijoje, Lietuvos pilietybę patvirtinančio dokumento išdavimo kreipėsi į Lietuvos ambasadą Nyderlandų karalystėje, bet ambasados darbuotojai atsisakė priimti prašymą išduoti pasą ir pareikalavo pateikti pažymą apie sūnaus turimą kitos valstybės pilietybę (Lenkijos, nes vaiko tėvas – lenkas). Pareiškėja kreipėsi į Lenkijos ambasadą su prašymu išduoti pažymą apie sūnaus turimą Lenkijos pilietybę, bet Lenkijos ambasada pareiškė neteikianti tokių pažymų.
Pilietybės įstatyme, įsigaliojusiame 2011-04-01, 45 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad nuo 2008-07-22 iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos gimę vaikai, kurių tėvai ar vienas iš jų vaiko gimimo metu buvo Lietuvos piliečiai, nesvarbu, ar vaikas gimė Lietuvos teritorijoje ar už jos ribų ir ar gimdamas įgijo kitos valstybės pilietybę, ar ne, laikomi Lietuvos piliečiais, ją įgijusiais gimstant.
Seimo kontrolierius atkreipė atsakingų institucijų dėmesį, kad Lietuvos pilietybės klausimų sprendimo tvarką reglamentuoja tik Pilietybės įstatymas, kuriame nėra numatyta, kad, sprendžiant Pilietybės įstatymo 45 straipsnio 11 dalyje nurodyto vaiko pilietybės klausimą, turėtų būti pateikta pažyma apie kitos valstybės pilietybės įgijimą. Todėl Seimo kontrolierius konstatavo, kad ambasados pareigūnų reikalavimas pateikti dokumentus apie asmens teisę į kitos valstybės pilietybę (kitos valstybės pilietybės įgijimą), kurių pateikimo nenumato teisės aktai, laikytinas biurokratizmu.
Vidaus reikalų ministerija, vykdydama Seimo kontrolieriaus rekomendaciją, pavedė Migracijos departamentui, Gyventojų registro tarnybai ir Policijos departamentui pagal kompetenciją užtikrinti, kad būtų vykdomi teisės aktų reikalavimai dėl dokumentų, pateiktinų pagal Pilietybės įstatymo 45 straipsnio 11 dalį sprendžiant Lietuvos pilietybės klausimus dalį.
Atsižvelgdamas į Seimo kontrolieriaus rekomendacijas bei vidaus reikalų ministro nurodymą Migracijos departamentas parengė Policijos departamentui, Gyventojų registro tarnybai ir Užsienio reikalų ministerijos Konsuliniam departamentui patikslintą rekomendaciją dėl Pilietybės įstatymo 45 straipsnio 11 dalies nuostatų įgyvendinimo, kurioje nurodė, kad sprendžiant vaiko, kurio bent vienas iš tėvų vaiko gimimo metu buvo Lietuvos pilietis, pilietybės klausimą, nėra pagrindo reikalauti iš asmens pateikti dokumentų, įrodančių, ar vaikas gimimu įgijo kitos valstybės pilietybę, ar neįgijo.
Dar vienas ypač didelio atgarsio sulaukęs tyrimas buvo Seimo kontrolieriaus Augustino Normanto, kuomet kontrolierius sulaukė pareiškėjų skundų dėl savivaldybių veiksmų pakeičiant arba suteikiant adresus ir neinformuojant apie tai gyventojų. Tirdamas šiuos skundus Seimo kontrolierius nustatė, kad pagal vidaus reikalų ministro nustatytą tvarką savivaldybė apie sprendimą suteikti ar pakeisti pastatų numerius gali informuoti šiais būdais: per vietinę spaudą, paskelbiant informaciją oficialiame savivaldybės interneto tinklalapyje ar skelbimų lentose arba kitu savivaldybės pasirinktu būdu. Tačiau Seimo kontrolierius akcentavo, kad, remiantis Viešojo administravimo įstatymu, savivaldybės sprendimas pakeisti statinio numerį yra individualus administracinis aktas ir kad įstatymas imperatyviai reikalauja apie tokį sprendimą suinteresuotam asmeniui pranešti raštu ne vėliau kaip per 3 darbo dienas.
Taigi, Seimo kontrolierius padarė išvadą, kad Numerių pastatams, patalpoms ir butams suteikimo, keitimo ir apskaitos tvarkos aprašas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo nuostatų, o tai pažeidžia asmenų teises būti laiku informuotiems apie adreso suteikimą ar pakeitimą bei užkerta kelią laiku tokį sprendimą apskųsti. Atsižvelgdamas į tai, Seimo kontrolierius pasiūlė šalies Ministrui Pirmininkui svarstyti klausimą dėl minėto tvarkos aprašo pakeitimo, nustatant gyventojų informavimo apie suteiktus ar pakeistus pastatų numerius teisinį reglamentavimą, atitinkantį Viešojo administravimo įstatymo nuostatas. Vidaus reikalų ministerija nagrinėja Seimo kontrolieriaus siūlymus ir ketina keisti Numerių pastatams, patalpoms ir butams suteikimo, keitimo ir apskaitos tvarkos aprašą, numatydama teisės aktų reikalavimus atitinkantį asmenų informavimo apie suteiktą ar pakeistą adresą būdą.
2012 metais išnagrinėję skundus Seimo kontrolieriai valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnams pateikė 1026 rekomendacijas. Ataskaitos rengimo metu jau buvo žinoma, kad per 90 proc. Seimo kontrolierių teiktų rekomendacijų yra atsižvelgta. Dėl 9 proc. pateiktų rekomendacijų institucijų atsakymų tebelaukiama.
