Seimo kontrolierius aplankė suimtųjų kameras, laisvalaikio zonas, pasimatymo kambarius, pabendravo su suimtaisiais, taip pat čia atliekančiais bausmę žmonėmis.
Skundėsi sveikuoliška koše
Pirmas aplankytas A.Normanto suimtasis pažėrė daug priekaištų administracijai ir skundėsi, pasak jo, nepakenčiamomis gyvenimo sąlygomis. Jis sakė, kad čia gyvena jau nuo 2010 m. „Į dušą veda tik kartą per savaitę, maistas baisus, viską perku vietinėje parduotuvėje, nes čia pagamintų patiekalų neįmanoma valgyti. Štai, jūs tik pažiūrėkit, ką man pusryčiams atnešė“, – parodė piktindamasis suimtasis į dubenį ant staliuko. Jame buvo paprasta maišyta avižų ir perlinių kruopų košė.
Kauno tardymo izoliatoriaus vadovė Živilė Mikėnaitė paaiškino, kad į dušus suimtuosius veda pagal nustatytas Kalėjimo departamento taisykles.
Tuo tarpu kitoje kameroje gyvenantis atvežtas iš Didžiosios Britanijos lietuvis sakė, kad čia sąlygos niekuo nesiskiria nuo Vakarų šalių įkalinimo įstaigų. „Ir maistas, ir gyvenimo sąlygos čia visai geros. Jos visai tokios pat, kokias turėjau Didžiojoje Britanijoje“, – teigė jaunuolis, laukiantis teismo už Lietuvoje ir užsienyje padarytus nusikaltimus.
Biblioteka nuolat perka knygas ir filmų diskus
Tardymo izoliatoriaus bibliotekos darbuotojos sakė, kad per metus izoliatorius įsigyja po kelis šimtus įvairių knygų lietuvių, rusų ir kitomis kalbomis. Taip pat prenumeruojama laikraščių. Iš viso bibliotekoje yra apie 12 tūkst. knygų.
Bibliotekoje rengiamos ir filmų peržiūros. Neseniai suimtieji žiūrėjo fimą „Velnio nuotaka“, danų filmą „Adomo obuoliai“ apie iš kalėjimo grįžusį neonacį ir jį bandantį integruoti į visuomenę kunigą.
Taip pat biblioteka turi DVD kolekcija su įvairaus žanro filmais tiems, kas kamerose turi vaizdo aparatūrą.
Suimtieji turi galimybes pasportuoti patalpoje su treniruokliais, pažaisti stalo tenisą. Prieš trejus metus įkurta ir dabar plečiama mokykla, kur mokoma kalbų, kitų dalykų. Taip pat veikia meno būreliai. Kaliniai skatinami kurti kalėdines atvirutes, prieš šventes jiems bus dalijamos eglių šakos, kūčiukai, kalėdaičiai.
Kauno tardymo izoliatoriuje yra ir 26 nuteistieji, kurie dirba ūkio aptarnavimo būryje. Jie remontuoja patalpas, atlieka įvairius kitus ūkio darbus. Norint čia patekti reikia rekomendacijų dėl gero elgesio kitoje įkalinimo įstaigoje, turėti sugebėjimo dirbti įvairius darbus. Šie kaliniai išdažė pasivaikščiojimo patalpų sienas įvairiais piešiniais, įrenginėja naujas mokymo patalpas.
Skundų netrūksta
Seimo kontrolierių įstaigoje dėl Kauno tardymo izoliatoriaus 2012 m. gauta 15, 2013 m. – 19, o šiais metais – 5 skundai, kai dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus – 14, o Lukiškių tardymo izoliatoriaus – net 72 skundai.
Suimtieji Seimo kontrolieriui skundžiasi dėl teisės bendrauti (susirašinėti) su artimaisiais ribojimo, dėl minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto, gyvenamosios aplinkos atitikimo higienos normoms, patalpų įrengimo, maitinimo, apsipirkimo parduotuvėse.
Didžiulė problema įkalinimo įstaigose – sveikatos priežiūros prieinamumas, kurį riboja ne tik reglamentavimo spragos, bet ir pareigūnų veiksmai. Dėl pareigūnų kaltės suimtieji ir nuteistieji neužregistruojami antrinio ar tretinio lygio gydytojo konsultacijoms, laiku nepristatomi į gydymo įstaigas ar dėl netinkamai užpildytų medicininių dokumentų konsultacijos apskritai neteikiamos.
„Kaune sveikatos priežiūros problemos nepastebėjau, čia dirba daug medicinos specialistų. Apskritai pirmas įspūdis apie Kauno tardymo izoliatorių yra geras, nepamačiau problemų, kurios vyrauja kituose tardymo izoliatoriuose. Patiko ir tai, kad čia daug dėmesio skiriama suimtųjų laisvalaikiui. Jie skatinami puošti įstaigą ir dėl to čia sukurta pakankamai jauki aplinka“, – su 15min.lt dalijosi savo pirminiais pastebėjimais A.Normantas.
Jis minėjo, kad iš Kauno tardymo izoliatoriaus sulaukiama nedaug skundų, todėl šios įstaigos veiklą norėjo palyginti su kitų įkalinimo įstaigų ir įvertinti, kas lemia žmogaus teisių pažeidimų gausą – nepakankamas finansavimas, prasta vadyba, ar netinkamas požiūris į žmogų.
Trūksta erdvės
Apibendrinęs skundų tyrimo metu surinktą informaciją, teisinį reglamentavimą, Europos Žmogaus Teisių Teismo bei nacionalinių teismų praktiką, Seimo kontrolierius ne kartą yra konstatavęs, kad bausmės vykdymo ir kardomojo kalinimo įstaigų perpildymo problema Lietuvoje išlieka aktuali: „Dėl labai dažnai taikomos laisvės atėmimo bausmės įkalinimo vietos yra perpildytos, kai kuriose iš jų neužtikrinami net minimalūs higienos normas atitinkantys standartai“.
Kauno tardymo izoliatoriuje Seimo kontrolierius atkreipė dėmesį, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, suimtieji turi teisę tik į trumpalaikius – iki dviejų valandų, pasimatymus, kurie vyksta be fizinio kontakto, stebint pareigūnui.
„Pagal teisinį reglamentavimą suimtiesiems nenumatyta teisė į ilgalaikius pasimatymus, tačiau galime pasidžiaugti, kad Kauno tardymo izoliatorius pasirengęs vykdyti Europos Žmogaus Teismo sprendimus ir sudaryti galimybes ilgalaikiams pasimatymams“, – pažymėjo A.Normantas.
A.Mickevičiaus gatvėje įsikūrusiame Kauno tardymo izoliatoriuje laikoma 327 – 340 suimtųjų.
Po rekonstrukcijos izoliatorius pradėjo veikti nuo 2004 m. Pastatas statytas prieš 150 metų ir buvo taip pat skirtas įkalinti žmones. Senais laikais čia sutilpdavo ir 1000 įkalintųjų. Sovietmečiu čia buvo įkurtas mokslinis institutas.
Lankydamasis Kaune, Seimo kontrolierius taip pat susitiko su Kauno miesto teisėsaugos įstaigų vadovais, su kuriais aptarė su žmogaus teisių pažeidimais susijusias problemas, įvardytas Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimuose.
