Seimo kontrolierių įstaiga tyrimą savo iniciatyva pradėjo 15min paskelbus, kad Vilniaus psichikos sveikatos centro pacientai be ligoninės vadovo Martyno Marcinkevičiaus žinios dalyvaudavo mokymuose vadovams.
Paaiškėjo, kad įmonių vadovus su ligoniais paslapčia suvesdavo tuometis Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Psichiatrijos klinikos vadovas, Lietuvos psichiatrų asociacijos prezidentas A.Navickas.
Jis iš šio skandalo išlipo sausas – atsipirko Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto papeikimu, o pareigų neteko ne dėl pažeidimų, tiesiog baigėsi jo, kaip vadovo, kadencija. Skandalingą informaciją bandė tirti prokurorai, tačiau vėliau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.
Vilniaus psichikos sveikatos centro administracija Seimo kontrolierių A.Normantą patikino, kad „Augimo grupės“ ir Psichiatrijos klinikos organizuoti mokymai su ja nebuvo derinami nei raštu, nei žodžiu, o centro administracija visiškai nieko apie šią veiklą nežinojo.
Gegužę, iškart po 15min straipsnio, centro vadovo sudaryta komisija aiškinosi mokymų aplinkybes.
Kontrolieriui centras nurodė, kad pradėjus tirti šį įvykį paaiškėjo, jog mokymus A.Navickas organizavo savarankiškai.
Jis centre skaitė paskaitą Lietuvos banko darbuotojams, vėliau šie darbuotojai lankėsi cento Psichosocialinės reabilitacijos ir 1 skyriuose, kuriuose bendravo su iš anksto atrinktais pacientais. Juos atrinko Psichosocialinės reabilitacijos skyriaus vedėjas Janas Hilbigas ir 1-ojo skyriaus vedėjas Laurynas Bukelskis.
„Paklaustas, ar buvo paimti raštiški sutikimai iš dalyvavusių pacientų, doc. A. Navickas paaiškino, kad, jo nuomone tokių sutikimų nereikėjo, nes mokymai buvo tik edukacinio pobūdžio, o pacientų diagnozės, gydymas ar kita asmeninė informacija atskleidžiama nebuvo“, – kontrolieriui rašė centro administracija.
Kontrolieriaus išvadoje taip pat teigiama, kad centro administracijai J.Hilbigas paaiškino, jog A.Navickas jo paprašė parodyti skyrių ir suorganizuoti Lietuvos banko darbuotojų grupės susitikimą su pacientais.
Pacientų atsiklausė išvakarėse
Jis patvirtino, kad pacientų iš vakaro buvo paklausta, ar jie sutiktų susitikti su Lietuvos banko darbuotojais ir abu pacientai davė žodinį sutikimą, tačiau jokia medicininė dokumentacija ar asmeninė pacientų informacija dalyviams nebuvo suteikta, esą pacientai tik prisistatė savo vardu ir papasakojo apie savo patirtį.
J.Hilbigas taip pat tvirtino, kad yra klinikos darbuotojas, todėl gavęs vadovo A.Navicko prašymą nepagalvojo, kad apie mokymus, kurie vykdomi ne sveikatos priežiūros specialistams, reikia informuoti ir administraciją. Jis tikino, kad jokio atlygio už mokymus nėra gavęs ir esą nežinojo net to, kad šis renginys yra komercinis.
Tuo metu 1-ojo skyriaus vedėjas L.Bukelskis, anot administracijos paaiškinimų, atrinkęs pacientus, iš anksto juos informavo apie numatomus mokymus, paklausė, ar jie sutinka, informavo, kad mokymai skirti Lietuvos banko darbuotojams.
„Darbo grupė susitiko su 6 iš 9 pacientų, dalyvavusių mokymuose. (...). Visi 6 pacientai, su kuriais komisijai pavyko susitikti, užtikrino, kad buvo iš anksto informuoti apie tai, kad susitiks ne su sveikatos priežiūros specialistais, o su Lietuvos banko darbuotojais ir davė tokiam susitikimui žodinį sutikimą. (...) Pokalbio su komisija metu nė vienas pacientas nepanoro pareikšti skundo ir neturėjo kitų pageidavimų ar pastabų“, – teigia centro administracija.
Tyrimas centre baigėsi tuo, kad buvo patobulinta tvarka, dabar apie bet kokius mokymus prieš 10 dienų privaloma pranešti administracijai, nurodyti, ar jis mokamas. Po skandalo ir tyrimo L.Bukelskis pasitraukė iš centro skyriaus vedėjo pareigų, o J.Hilbigas nesulaukė jokių nuobaudų.
Jautėsi užsiėmęs švietėjiška veikla
Iš kontrolieriaus išvados matyti, kaip Medicinos fakulteto Akademinės etikos komisijai aiškinosi pats A.Navickas. Nieko naujo jis nepasakė – medikas laikėsi ankstesnės savo versijos, kad teorinė mokymų dalis buvo švietėjiška diskusija, o iš praktinės dalies esą naudos galėjo pasisemti ir patys pacientai, nes turėjo galimybę pabendrauti su įvairių įstaigų vadovais, papasakoti apie savo problemas, gauti patarimų apie socialinių problemų sprendimo galimybes, tikėtis, kad bus geriau suprasti ir užduoti klausimų.
„Mes tai priskyrėme švietėjiškai veiklai. Renginiai buvo skirti vadovaujantį darbą dirbantiems asmenims, kurie kolektyve daro įtaką didelei grupei žmonių (…) Kai vadovai geriau supras kylančias problemas ir geriau supras, kaip galima padėti, tai galės priimti sprendimus, mažinančius neįgalių žmonių atskirtį, sudarys turintiems psichikos sutrikimų palankias sąlygas darbui“, – taip akademinės etikos komisijai aiškinosi buvęs klinikos vadovas.
Gelbėdamasis jis citavo ir įstatymus, kuriuose teigiama, jog hospitalizuoti pacientai turi teisę bendrauti su kitais asmenimis, naudotis telefonu, telegrafu, paštu ir kitomis ryšio priemonėmis.
A.Normantas Vilniaus miesto savivaldybei rekomendavo imtis priemonių, kad komerciniai mokymai savivaldybei pavaldžiose socialinės globos ir rūpybos įstaigose apskritai nevyktų.
Kontrolierius rekomendavo Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) aiškiai reglamentuoti, ar pacientai gali būti įtraukiami į komercinius mokymus, numatyti aiškią atsakomybę gydytojams už etikos normų nepaisymą.
Vilniaus universitetui kontrolierius rekomendavo užtikrinti, kad Medicinos fakulteto akademinės bendruomenės nariai laikytųsi ne tik akademinės, bet ir medicinos darbuotojams taikomų etikos normų.
Vilniaus miesto psichikos sveikatos centrui kontrolierius rekomendavo stiprinti vidaus kontrolės sistemą, kad būtų užtikrintos pacientų teisės.
