„Seimo kontrolieriaus vertinimu, asmenų izoliavimas jų poreikiams nepritaikytose ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimų neatitinkančiose savivaldybių administracijų numatytose patalpose, nevertinant kiekvieno atvejo individualiai, t.y. neatsižvelgiant į asmenų amžių, lytį, sveikatos būklę ir specialiuosius poreikius, nesuteikiant alternatyvios galimybės izoliuotis asmens namuose arba kitoje jų gyvenamojoje vietoje, (...) buvo neproporcinga ribojimo priemonė jos taikymu siektam teisėtam tikslui ir galėtų prilygti pagal tarptautinę teisę draudžiamam žeminančiam elgesiui“, – teigiama tyrimo ataskaitoje.
Atlikęs tyrimą dėl teisės aktų ir priemonių, taikytų ekstremaliajai situacijai suvaldyti pirmojo karantino metu, kontrolierius konstatavo, jog nurodymai dėl priverstinio žmonių izoliavimo buvo griežtesni nei numato įstatymas.
Kontrolierius konstatavo, jog nurodymai dėl priverstinio žmonių izoliavimo buvo griežtesni nei numato įstatymas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, jog galimybė vienasmeniniu gydytojo sprendimu taikyti priverstinę hospitalizaciją kelia klaidos ar piktnaudžiavimo pavojų, o sustabdžius planines paslaugas nebuvo užtikrinta žmonių teisė į aukščiausią sveikatos priežiūros lygį.
Sprendimu susiaurintos įstatymo nuostatos
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga kovo 23 dieną priėmė kitą dieną įsigaliojusį sprendimą, jog visi iš užsienio parvykstantys asmenys turi būti 14 dienų izoliuojami savivaldybių patalpose. Šis sprendimas pakeistas vėlų kitos dienos vakarą, kai parvykstantiems leista izoliuotis ir namuose.
Vėliau A.Veryga sakė, jog tvarka pakeista dėl kilusio pasipiktinimo, taip pat buvo pranešimų apie muštynes, kilusias tarp izoliuotų žmonių, vienas žmogus buvo sužalotas peiliu.
Seimo kontrolierius atkreipė dėmesį, kad Užkrečiamųjų ligų kontrolės įstatyme sąlyga, jog sąlytį turėjusiu asmeniu laikomas iš paveiktos užsienio valstybės grįžęs asmuo, įsigaliojo tik balandžio 8 dieną, todėl kovo 24 dieną tokia tvarka dar negalėjo būti taikoma.
Be to, pasak kontrolieriaus, įstatyme numatytos net keturios alternatyvos izoliacijai: savivaldybių įrengtos patalpos, gydymo įstaigos, asmenų namai arba kita jų gyvenamoji vieta.
„Tačiau Operacijų vadovo kovo 23 dienos sprendimu (...) buvo numatyta vienintelė sąlytį turėjusių asmenų izoliacijos vieta – savivaldybių administracijų numatytos patalpos“, – rašoma ataskaitoje.
Kaip kontrolieriui nurodė Sveikatos apsaugos ministerija, tokią tvarką taikyti nuspręsta dėl didelio atvykstančiųjų srauto ir pranešimų apie atvykusiųjų izoliacijos pažeidimus.
Vis dėlto kontrolieriaus vertinimu, „šiuo Operacijų vadovo sprendimu buvo siaurinamos Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo nuostatos, (...) bei, kaip tai pažymi ir šalyje veikiančios nevyriausybinės organizacijos, neproporcingai ribojamos žmogaus teisės“.
Patyrė neigiamus išgyvenimus
Kontrolierius teigia, kad į jį kreipęsi pareiškėjai buvo priverstinai izoliuoti be jokios atrankos, nebuvo tikrinta jų sveikatos būklė.
Taip pat jie teigė turėję pasirašyti, jog yra susipažinę su sprendimu dėl privalomos izoliacijos, nors pats sprendimas jiems pateiktas nebuvo, nenurodyta jo apskundimo tvarka, jie neinformuoti, kur galima kreiptis teisinės ar psichologinės pagalbos, o asmenis lydėję pareigūnai nesuteikė detalesnės informacijos apie jų sulaikymą ir „baugino“ pranešdami apie gresiančias pasekmes, jeigu nurodymai nebus vykdomi.
Ataskaitoje pažymima, kad skirtose patalpose nepažįstami vyrai ir moterys į vieną patalpą buvo uždaromi priverstinai, asmenys buvo laikomi bendro naudojimo izoliacijos patalpose, koridoriuose. Be to, nors tai turėjo padaryti skubiai, epidemiologai iki žmonių izoliavimo neatliko patalpų vertinimo ir oficiali Nacionalinio visuomenės sveikatos centro išvada dėl jų tinkamumo pateikta tik balandžio 2 dieną.
Ministerija nurodė, jog savivaldybės nesugebėjo tinkamai organizuoti parvykusių asmenų izoliacijos, todėl kovo 25 dieną nuspręsta leisti grįžusiems izoliuotis namuose ar kitose vietose.
„Dėl skubotai priimtų ir galimai aukštesnės galios teisės aktams prieštaraujančių sprendimų, nepakankamo išankstinio pasiruošimo bei tarpinstitucinio bendradarbiavimo stokos privalomai savivaldybės administracijos numatytose patalpose izoliuoti iš užsienio valstybių grįžę asmenys patyrė neigiamų išgyvenimų ir galimų jų teisių ir laisvių pažeidimų“, – konstatuoja kontrolierius.
Rizikinga priverstinės izoliacijos tvarka
Kontrolierius taip pat pastebėjo, jog sudaryta galimybė pandemijos metu iki mėnesio priverstinai gydyti ar izoliuoti žmogų vieno gydytojo sprendimu kelia piktnaudžiavimo ir klaidų riziką, be to, gali būti pažeistos žmonių teisės ir laisvės.
Toks sprendimas motyvuotas tuo, kad teismų darbas pandemijos metu yra sudėtingesnis, o prašymų taikyti būtinąjį hospitalizavimą gali būti nemažai ir teismams gali būti sudėtinga visus juos greitai išnagrinėti. Vis dėlto, pasak kontrolieriaus, nepateikta jokių objektyviais duomenimis, o ne prielaidomis grįstų įrodymų.
Be to, kontrolieriaus teigimu, Teisėjų taryba nurodė, jog įvesti apribojimai negali būti kliūtimi įgyvendinti procesines asmenų teises, o bylų skaičius karantino metu teismuose buvo sumažėjęs, teismai sėkmingai dirbo nuotoliniu būdu.
Įvertinus šiuos ir kitus argumentus kontrolierius padarė išvadą, jog įstatymo įgaliojimai esant pandemijai vienasmeniu gydytojo sprendimu mėnesį taikyti priverstinį gydymą ar izoliavimą „kelia pagrįstų abejonių dėl galimo gydytojų piktnaudžiavimo ir šia nuostata suteiktais įgaliojimais, žmogiškųjų klaidų ir, atitinkamai, galimų žmogaus teisių ir laisvių pažeidimų taikant tokią rizikos valdymo priemonę“.
Medicinos paslaugų stabdymas neužtikrino teisių
Seimo kontrolierius taip pat tyrė situaciją dėl planinių medicinos paslaugų stabdymo karantino metu. Jis sulaukė asmens sveikatos priežiūros srityje dirbančių asmenų kreipimosi, kuriame nurodoma, jog taikytos nuotolinės konsultacijos nebuvo pakankamos, nes tiksliai diagnozei dažnai reikalinga fizinė apžiūra.
Pareiškėjų teigimu, net ir atnaujinus paslaugų teikimą dėl galiojusių reikalavimų jų priimta mažiau nei iki karantino, o dėl dažno teisės aktų keitimo vieningos pandemijos pažabojimo stokos įstaigos negalėjo tinkamai planuoti savo veiklos.
Kontrolius pastebi, kad medicinos paslaugų teikimas sustabdytas tuomet, kai būdavo nustatoma po 60 atvejų per dieną, o rudenį, kai atvejų nustatoma gerokai per šimtą, sveikatos priežiūros paslaugos stabdomos nebuvo.
Dėl to jis abejoja, ar taikytos priemonės „atitiko pagrįstumo, būtinumo bei proporcingumo kriterijus“.
„Darytina išvada, kad karantino Lietuvoje galiojimo metu, ilgiau nei mėnesiui sustabdžius profilaktinių patikrinimų ir prevencinių programų vykdymą, atidėjus planines operacijas bei hospitalizacijas, (...), neužtikrinus priimamų teisės aktų COVID-19 ligos valdymo priemonių taikymo srityje aiškumo bei sistemiškumo, galimai nebuvo tinkamai užtikrinta kiekvieno žmogaus teisė į prieinamas sveikatos priežiūros paslaugas ir aukščiausią įmanomą sveikatos apsaugos lygį“, – konstatuoja kontrolierius.
Tam tikras teisių ribojimas per pandemiją neišvengiamas
Vis dėlto savo išvadoje kontrolierius taip pat konstatuoja, jog tam tikras žmogaus teisių ribojimas pandemijos metu yra neišvengiamas, tačiau visos priemonės, kurių imamasi, turi turėti aiškų pagrindą nacionalinėje teisėje ir būti būtinos bei proporcingos.
„Atsižvelgiant į tai, kad COVID-19 liga yra įtraukta į ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų sąrašą, o užkrečiamosios ligos plitimas šalyje gali būti laikomas ekstremaliu įvykiu, (...) darytina išvada, jog Vyriausybės priimtas sprendimas paskelbti ekstremaliąją situaciją šalyje dėl COVID-19 ligos sukeltos pandemijos atitiko galiojančius teisės aktus“, – teigia kontrolierius.
Visgi jis Vyriausybei rekomenduoja užtikrinti, kad įvedant ribojimus būtų vadovaujamasi aukščiausiais žmogaus teisių standartais, priemonės būtų pagrįstos ir nevaržytų labiau nei reikalinga. Taip pat prireikus imtis žmogaus teises ribojančių priemonių rekomenduojama užtikrinti sklandų bendradarbiavimą su visuomene ir žmogaus teisių ekspertais.
Jis taip pat siūlo tobulinti Užkrečiamųjų ligų įstatymą, apsaugant asmenis nuo neproporcingo jų teisių ribojimo skiriant priverstinio gydymo priemones.
Kompetentingos institucijos turi per 30 dienų išnagrinėti šiuos siūlymus, konsultuotis su Seimo kontrolierių įstaiga bei informuoti apie priemones, kurių ruošiamasi imtis. Ši ataskaita paskelbta lapkričio 12 dieną.
