Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, išsėtinei sklerozei gydyti labai veiksmingas medikamentas imunoglobulinas gali būti išrašomas tik pilnametystės sulaukiam asmeniui, be to, išsėtinė sklerozė nėra įtraukta į indikacijų, pagal kurias skiriamas imunoglobulinas, sąrašą.
Seimo kontrolierius yra tikras, kad teisės aktuose tinkamai apibrėžus vaiko sąvoką reikiama pagalba mažiesiems ligoniukams, sergantiems nevaikiška išsėtine skleroze, būtų pasiekiama be vargo.
„Dėl to atsiranda teisinė painiava, nes, jeigu pacientas neturi 18 metų, jis laikomas vaiku, o reguliarus gydymas imunoglobulinu vaikams nėra skiriamas“, – susidariusią padėtį aiškina Seimo kontrolierius Romas Valentukevičius. „Nors medikai yra labai geranoriški ir išskirtiniais atvejais skiria šį vaistą išsėtinei sklerozei gydyti, tačiau reikėtų imtis ir teisinės bazės koregavimo bei tobulinimo. Būtina peržiūrėti įstatymuose įtvirtintą vaiko sąvoką. Tą privalu padaryti tam, kad sprendžiant konkrečius su medicina susijusius klausimus ši sąvoka nebūtų kliūtis gelbstint mažųjų pacientų gyvybes“, – siūlymą taisyti įstatymus grindžia Romas Valentukevičius.
Seimo kontrolierius yra tikras, kad teisės aktuose tinkamai apibrėžus vaiko sąvoką reikiama pagalba mažiesiems ligoniukams, sergantiems nevaikiška išsėtine skleroze, būtų pasiekiama be vargo.
Šiandien Lietuvoje galiojantys teisės aktai nustato, kad vaikas – tai asmuo iki 18 metų, jei jo pilnametystė nepripažinta anksčiau. Tokia nuostata įtvirtinta Civiliniame kodekse. Baudžiamajame kodekse nepilnamečio sąvoka apibrėžta kitaip. Čia yra skiriama mažamečio sąvoka (vaikas iki 14 metų), o bendroji baudžiamoji atsakomybė taikoma nuo 16 metų, tačiau už sunkius nusikaltimus galima bausti ir nuo 14 metų. Vaikas yra žmogus, neturintis 18 metų, išskyrus atvejus, kai įstatymai numato kitaip (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 straipsnis), teigiama pranešime spaudai.
Seimo kontrolierių Romą Valentukevičių pradėti tyrimą savo iniciatyva paskatino per „Išsipildymo akciją 2008“ parodyta išsėtine skleroze sergančios Agnutės istorija. Tąkart buvo pasakojama apie nevaikišką aštuonerių metų mergaitės bėdą – jos ligą, kurią net medikai vadina nevaikiška. Gydytojai ilgai negalėjo nustatyti mergytei ligos, Šiaulių medikai įtarė encefalitą, bet, mamai su vaiku atsidūrus Kauno medicinos universiteto klinikose ir Agnutei pradėjus vartoti išsėtinei sklerozei gydyti skirtus vaistus, padėtis pastebimai pagerėjo – mergaitė pradėjo keltis, vaikščioti, vėliau ir kalbėti. Medikus glumino faktas, kad mažas vaikas susirgo suaugusiųjų liga – išsėtine skleroze. Deja, labai veiksmingas medikamentas imunoglobulinas gali būti išrašomas tik pilnametystės sulaukiam asmeniui.
„Nors ir labai gaila, bet Lietuvoje tai tikrai ne pirmas ir, medikų nuomone, tikrai ne paskutinis atvejis, kai vaikas suserga šia nevaikiška liga. Tai aktuali problema, nes netgi pasakodami Agnutės istoriją, televizijos reportažo autoriai paminėjo net kelis to paties likimo vaikus, kuriems gydymas imunoglobulinu yra gyvybiškai svarbus“, – sako Romas Valentukevičius.
Išsėtine skleroze visame pasaulyje serga daugiau nei 1 milijonas žmonių, labai retais atvejais ligos simptomai išryškėja anksčiau nei sulaukus 10 metų, dažniausiai atsiranda 20–40 metų amžiaus, retai – vyresniam kaip 50 metų asmeniui. Moterys serga kiek dažniau (sergančių moterų ir vyrų santykis 3:2). Apibrėžtas geografinis paplitimas: dažniau pasitaiko šalto klimato teritorijose, gerai ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse. Vaikų rizika kada nors susirgti išsėtine skleroze – 0,5–3 proc., o bendrosios populiacijos – 0,1 procento.
