Kontrolierius konstatuoja, kad pagalba smurto aukoms dažnai tebėra neprieinama, o policiją kvietę asmenys tebėra paliekami vieni su smurtautoju, pranešė Seimo kontrolierių įstaiga.
A.Normantas atkreipia dėmesį, kad įprastai pirmieji į informaciją apie smurtą artimoje aplinkoje reaguoja policijos pareigūnai, tačiau, nesant akivaizdžių fizinio smurto požymių, ne visuomet yra fiksuojamos kitokio smurto rūšys.
Anot kontrolieriaus, aukos galimai patiriamas psichologinis, ekonominis smurtas arba persekiojimas dažnu atveju pareigūnų yra nuvertinamas, todėl neretai ikiteisminiai tyrimai taip ir nebūna pradedami, o pažeidžiamos aukos ir toliau paliekamos vienos su smurtautoju, dėl to jos tampa nesaugios, patiria dar daugiau smurtautojo prievartos, grasinimų.
„Policijos pareigūnai ne visais atvejais identifikuoja smurto artimoje aplinkoje požymius, kas sąlygoja paslaugų nukentėjusiems asmenims organizavimo spragas. Tyrimo metu Policijos departamentas pripažino, kad, nesant akivaizdžių fizinio smurto požymių ir galimai nukentėjusiam asmeniui atsisakant ar bijant paaiškinti įvykio aplinkybes, yra sudėtinga įrodyti, jog asmuo iš tiesų patyrė smurtą artimoje aplinkoje“, – pranešime cituojamas A.Normantas.
Tyrimo ataskaitoje taip pat konstatuojama, kad Lietuvoje pastebimas pagalbą teikiančių specialistų, saugaus apgyvendinimo vietų trūkumas, ribotos galimybės asmenims parūpinti nemokamas transportavimo iki paslaugų teikimo vietos paslaugas.
Kontrolierius taip pat teigia, kad pagalba asmenims teikiama tik darbo dienomis, o paslaugos ne visuomet yra efektyvios, ne visiems smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims šių subjektų paslaugos yra finansiškai ir
geografiškai prieinamos ir ne visuomet efektyviai pagerina nukentėjusiųjų padėtį, todėl būtina didinti socialinių paslaugų smurto aukoms kokybę ir prieinamumą.
„Iš tiesų ir informacijos apie pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims sklaida šalyje nėra pakankama, nes asmenys neretai nežino, kur kreiptis ir iš kur tokios pagalbos sulaukti, o tai ypač aktualu nuo didžiųjų Lietuvos miestų nutolusiuose rajonuose“, – sako A.Normantas.
Stambulo konvencijos ratifikavimas yra įrašytas centro dešinės valdančiosios koalicijos sutartyje prie darbų, dėl kurių partnerių konservatorių bei dviejų liberalių partijų nuomonės skiriasi. Prie šių darbų nurodoma, kad partneriai dės pastangas jiems priimti ir įgyvendinti per racionaliai būtiną svarstymams laiką.
Vadinamąją Stambulo konvenciją Seimui ratifikuoti yra pateikusi dar buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, tačiau procesas įstrigo politikams nesutariant dėl kai kurių dokumento nuostatų.
Katalikų Bažnyčia ir dalis politikų teigia, jog ratifikavus konvenciją Lietuvai tektų keisti lyties sampratą ir diegti nuostatas apie homoseksualumą.
Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo Lietuva pasirašė 2013 metais.
