Pirmadienį per pietus Gedimino kalną apžiūrinėjo Seimo Kultūros komiteto nariai. Jiems Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM), Kultūros ministerijos atstovai parodė paskutinių nuošliaužų vietas, pakvietė ant kalno, parodė situaciją ten.
O kol jie vaikštinėjo, ant kalno, atrodo, susiformavo dar viena nuošliauža. 15min fotožurnalistas Vidmantas Balkūnas užfiksavo, kad pietrytinėje kalno pusėje, kur tvarkomi vienos paskutiniųjų nuošliaužų padariniai, nučiuožė didelis kiekis grunto. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad šįkart šlaitas nučiuožė ne dėl gamtinių sąlygų, o dėl vykstančių darbų.
Žemės užpylė taką, pralaužė tvorelę. Vaikščioti žmonėms čia neleidžiama.
R.Karbauskis: nurengti ir aprengti
Seimo nariai to nebematė. Bent jau nulipę nuo kalno nekalbėjo. Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis žurnalistams pasakojo turėjęs progą pamatyti ir kalno būklę, ir 1863 metų sukilimo dalyvių palaikų atkasimo vietą.
Anot R.Karbauskio, jie apžiūrėjo ir tą kalno pusę, kur vyksta pasiruošimas žiemai, ir – kur šlaitas jau tvarkomas iš esmės. Išgirdo komiteto nariai ir apie būsimų nuošliaužų pavojų.
„Mes dar kalbėsimės su profesionalais, specialistais, ar viskas yra daroma, ką galima padaryti. Suprantu, kad ne visus leidžia į viršų, bet darbai vyksta tokie ir stogas daromas, kad vandenį sulaikytų, kad jis nepatektų į patį kalną. Toks pusiau kapitalus darbas, įdėta labai daug pinigų. Priminsiu, kad niekada niekas kapitaliai šito kalno netvarkė. Dabar tai, kas ruošiamasi padaryti, yra kapitalūs darbai, bus išleista be galo daug pinigų. Jau numatytiems darbams numatyti 9 mln. eurų, bet to neužteks. Norint šitą kalną visiškai sutvarkyti, teks jį visą nurengti ir iš naujo aprengti“, – kalbėjo R.Karbauskis.
Kiek iš viso Gedimino kalnui gali reikėti pinigų, Kultūros komiteto pirmininkas teigė atsakyti negalintis – esą trūksta kai kurių tyrimų. Tačiau sprendimas dėl darbų, kurie vykdomi dabar, anot R.Karbauskio, priimti tinkami – vien nauja velėna čia nieko neišgelbėtų.
„Privežta čia grunto, šiukšlių. Tai, kas dabar vyksta, yra neišvengiama, nes šį rudenį apie 2,5 karto daugiau kritulių, nei įprasta. Tokios situacijos atlaikyti šitas kalnas nesugebėjo“, – sakė R.Karbauskis ir pabrėžė siūlysiantis pastovią parlamentinę kontrolę, kad informaciją apie kalno tvarkymą Kultūros komitetas gautų kas dvi savaites, o bent jo atstovai čia apsilankytų kartą per mėnesį.
B.Kulnytė: kalnas tvarkomas
LNM direktorė Birutė Kulnytė tvirtino, kad kalnas yra tvarkomas. „Jis greitai negali būti tvarkomas, nes sprendiniai yra sudėtingi, šlaitai yra labai statūs, kaip patys matot. Tai yra daugiametės žmogaus veiklos rezultatas, vienas dalykas. Niekad nebuvo išsiaiškinta kalno hidrologija, antras dalykas, tai dabar tą reikia padaryti, renkant ir istorinę medžiagą“, – kalbėjo direktorė.
B.Kulnytė paprašė, kad niekas „nebekaltų muziejaus prie kryžiaus“. Esą muziejus nedarė nė vieno destruktyvaus veiksmo. „Visi šitie darbai, kurie matosi, atsidengia dabar, yra padaryti anksčiau, kitų tarnybų, tikrai ne muziejaus“, – sakė ji.
Kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius teigė negalįs pasakyti, kad projektas, pagal kurį tvarkoma šiaurinė kalno pusė, tiks ir kitiems šlaitams. Esą galbūt, bet laukiama galutinio specialistų žodžio.
„Pirma reikia peržiemoti. Šiuo metu yra rengiamas Gedimino kalno aikštelės tvarkybos projektas, jį pabaigus būtina atlikti geologinius tyrimus, juos planuojama pabaigti 2018 m. pavasarį. Ir stacionarių tvarkybos darbų projektas būtų apie 2018 m. rugsėjo mėnesį, tada prasidėtų darbai. Reikia nuraminti ir pasakyti paprastą dalyką: projektavimas yra sudėtingas, nes pats kalnas yra pakankamai sudėtingas, nes labai daug technogeninio grunto“, – kalbėjo viceministras.
Anot R.Augustinavičiaus, Gedimino kalnas nėra Medvėgalis ar Šatrija, kurie susiformavo natūraliai, šis dirbtinai supiltas, todėl esą būtina itin gerai pamatuoti ir ateiti su inžinerinėmis priemonėmis.
„Nuošliaužų bus, nes šiandien taikomos priemonės leidžia tik sumažinti jų skaičių. Tai yra, tikslas šiandien yra, kad šitos nuošliaužos nesusikabintų į didelį vieną masyvą ir nepradėtų kilti reali grėsmė istoriniams pastatams“, – sakė kultūros viceministras.
Apie naujausias nuošliaužas LNM pranešė lapkričio 3-4 dienomis. Lapkričio 3 d. pietinio šlaito sandūroje su vakariniu šlaitu, veikiausiai požeminio vandens iškrovos vietoje, įvyko apie 25 kub.m technogeninio grunto su velėna nuošliauža. O lapkričio 4 d. rytą rytiniame Gedimino kalno šlaite įvyko technogeninio grunto ir velėnos sluoksnio nuošliauža.
