„Seimo komisija siūlo Seimui, kad Seimo narys K.Pūkas būtų atiduotas į teisingumo rankas. Įvertinus tą medžiagą, kurią yra pateikęs generalinis prokuroras, ir kokius paaiškinimus pateikė K.Pūkas, komisijos nariams nesukėlė abejonių, kad tenkintų prokuroro prašymą“, – po posėdžio žurnalistams sakė komisijos pirmininkas „valstietis“ Antanas Baura.
Parlamentaras K.Pūkas penktadienį laikinajai komisijai teigė kategoriškai nesutinkantis, kad Seimas panaikintų jo teisinę neliečiamybę, o ikiteisminį tyrimą dėl seksualinio priekabiavimo vadino politiniu susidorojimu.
„Aš kategoriškai nesutinku, kad mano atžvilgiu būtų duotas sutikimas mane patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti laisvę“, – penktadienį per komisijos posėdį sakė K.Pūkas.
Jis pažymėjo, kad inkriminuojami veiksmai traktuojami ne kaip nusikaltimai, o kaip baudžiamieji nusižengimai, taip pat teigė, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra nurodyta „nei viena aplinkybę“, kad jis būtų siekęs seksualinio bendravimo ar pasitenkinimo.
„Šis ikiteisminis tyrimas yra politinis susidorojimas su manimi ikiteisminio tyrimo pareigūnų rankomis“, – pareiškė K.Pūkas.
Komisijos nario Michalo Mackevičiaus paprašytas įvardyti, kas su juo siekia politiškai susidoroti, K.Pūkas kalbėjo trylika metų „dirbęs prieš politinę korupciją“. Būdamas Kauno miesto tarybos nariu 2015–2016 metais jis yra pirmininkavęs Antikorupcijos komisijai.
Šis ikiteisminis tyrimas yra politinis susidorojimas su manimi ikiteisminio tyrimo pareigūnų rankomis
„Aš tik galiu savo nuomonę išsakyti, iš savo patirties, kaip aš dirbau, su kuo aš dirbau, ir kokie politikai labai nepatenkinti mano veikla, nes trylika metų aš dirbau prieš politinę korupciją, prieš sisteminę korupciją, tai yra virš 40 žmonių, kur didžiuliai milijonai, daug hektarų žemės buvo grobiama ir pažeisti įstatymai, ir aš manau,kad labai daug kam nepatiko“, – atsakė K.Pūkas.
Parlamentaro advokatė Aušra Ručienė komisijos posėdyje teigė, kad prokuroro teikime „nėra nė vieno argumento, iš kurio matyti, kad Seimo narys siekė seksualinio bendravimo ar pasitenkinimo“, ji sutiko, kad Seimo narys galėjo nebent padaryti etikos pažeidimus.
„Jei jūs susipažintumėte (su ikiteisminio tyrimo medžiaga – BNS), tai buvo pokalbis, kurį inicijavo merginos, ir tai buvo tam tikri pajuokavimai, kurie neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Galbūt tam tikrais momentais tai būtų etikos pažeidimai, bet ne daugiau“, – tvirtino advokatė.
Ji penktadienį prašė rengti uždarą posėdį, tačiau komisijos pirmininkas A.Baura konstatavo, kad uždari posėdžiai rengiami tik tuo atveju, jei svarstoma informacija, susijusi su valstybės paslaptimi. Kitais atvejais uždarą posėdį galima rengti tik gavus Seimo pritarimą.
Advokatė taip pat siūlė, kad komisija paprašytų prokuratūros pateikti ikiteisminio tyrimo medžiagą, teigdama, kad be jos negalima tinkamai neįvertinti K.Pūko gynybos argumentų, tačiau komisija nusprendė, kad jau turi pakankamai informacijos – tiek generalinio prokuroro teikimą, tiek bylą kuruojančių prokurorų paaiškinimus.
Prokurorai K.Pūkui nori pateikti įtarimus dėl galimo seksualinio priekabiavimo ir ginklo laikymo taisyklių pažeidimo.
Seime taip pat pradėtas apkaltos procesas K.Pūkui. Konstitucinis Teismas šioje byloje jau rašo išvadą.
Seimo komisijai nuo birželio pabaigos vis nepavykdavo patvirtinti išvados dėl K.Pūko teisinės neliečiamybės panaikinimo, nes Seimo narys pateikdavo nedarbingumo pažymėjimus. Tokį pažymėjimą komisija buvo gavusi ir praėjusią savaitę. Dokumente buvo nurodyta, kad K.Pūkas serga nuo lapkričio 9 dienos, o nedarbingumo pabaiga nenurodyta.
Šis dokumentas sukėlė abejonių dėl jo teisėtumo. Be to, K.Pūkas buvo užfiksuotas nedarbingumo metu besirūpinantis tėvų sodybos remontu, dėl to praėjusios savaitės pabaigoje jis iškviestas į gydymo įstaigą. Po to Seimo narys pirmadienį atvyko ir į Konstitucinį Teismą, kur nagrinėta jo apkaltos byla, ir pasirodė Seimo posėdžiuose.
Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis birželio pabaigoje kreipėsi į Seimą su prašymu panaikinti K.Pūko teisinę neliečiamybę.
Pagal Konstituciją, Seimo narys negali būti patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržoma jo laisvė be Seimo sutikimo.
Prokuratūros duomenimis, keturių nukentėjusiųjų liudijimai ir per ikiteisminį tyrimą gauti duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog šių metų sausio-vasario mėnesiais K.Pūkas galėjo seksualiai priekabiauti prie pagal tarnybą priklausomų ir kitaip priklausomų asmenų.
Seime taip pat pradėtas apkaltos procesas K.Pūkui. Konstitucinis Teismas šioje byloje jau rašo išvadą.
K.Pūkas į Seimą buvo išrinktas pagal partijos „Tvarka ir teisingumas“ sąrašą daugiamandatėje apygardoje. K.Pūkas teigia, kad su juo susidorojo politiniai oponentai, nes jis yra „nesisteminis politikas“.
