Universiteto medicinos studijos – ką ir kam rengiame? Atskirų medicinos sričių vystymo netolygumai: ar akademinė medicina atstovauja visai medicinai, ar orientuojasi į medicininę specializaciją? Medicinos studijų organizavimo problemos, akademinė etika. Universitetų, vykdančių medicinos studijas, ir universitetinių ligoninių indėlis į Lietuvos aukštojo mokslo ir sveikatos reformas. Diskutuoti tokiomis temomis antradienį rinkosi jungtinio Sveikatos bei Švietimo ir mokslo komitetų posėdžio dalyviai.
Posėdžiauti sugužėjusių politikų, ministrų ir gydytojus rengiančių universitetų vadovybės veiduose jau šmėsčiojo nuobodulys, kol progą pasisakyti gavo LiMSA prezidentė A.Ramanauskaitė.
Šiai dienai medicinos studijos pagal kokybę ir efektyvumą vertinamos tik 5,8 balo.
„Konkrečiai šiam posėdžiui parengėme anketą: medicinos studentų apklausą ir saugią aplinką išsakyti savo nuomonę“, – netuščiažodžiavo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto ketvirtojo kurso studentė.
Per 12 valandų į anketos klausimus atsakė ir medicinos studijas įvertino 652 studentai: 60 proc. jų sudarė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto, 40 proc. – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentai.
„Turime labai liūdnus skaičius. Vis dar orientuojamės į kiekybę, dalykų didinimą, pridėjimą, o ne į jų kokybę. Šiai dienai medicinos studijos pagal kokybę ir efektyvumą vertinamos tik 5,8 balo. O tai juk yra viena populiariausių ir konkurencingiausių specialybių Lietuvoje, kuri ruošia vienus svarbiausių specialistų“, – svarstė A.Ramanauskaitė.
Prieš sukčiavimą užmerkia akis
Apklausos metu studentai įvardijo kelias pagrindines studijų problemas: privatūs ryšiai tarp dėstytojų ir kai kurių studentų, didelė tolerancija akademiniam sukčiavimui ir skurdus psichosocialinis mikroklimatas.
„Medicinos studentai labai stipriai susiduria su subjektyviu vertinimu ir labai dideliu nepasitikėjimu akademinės etikos komisijomis bei jų priimamais sprendimais. Anketoje buvo galimybė ir erdvė išsakyti asmenines patirtis. Neabejotinai iš to galėtume pateikti naujų ieškinių akademinėms etikos komisijoms, kas yra liūdinantis faktas“, – konstatavo A.Ramanauskaitė.
Po posėdžio paprašyta detalizuoti, ką tai iš tikrųjų reiškia, LiMSA prezidentė paaiškino, kad pasitaiko atvejų, kai smarkiai justi kai kurių studentų asmeniniai ryšiai su dėstytojais, fakulteto ar ligoninės personalo darbuotojais.
„Kiekvienu atveju tie ryšiai skirtingai pasitarnauja. Yra pavyzdžių, kai studentai, turintys tikrai įtakingų pažinčių ir saistomi giminystės ryšių, renkasi sąmoningai tuo nesinaudoti. Tačiau pasitaiko, kai naudojamasi protekcijomis, gaunant daugiau mokslinių darbų ar modifikuojant atsiskaitymų tvarką. Tarkime, studentai turi atsiskaityti nustatytą dieną, tačiau kai kam daromos išlygos.
Arba studentams privaloma atsiskaityti už praleistus užsiėmimus, tačiau kai kuriems to nereikia. Gauname nemažai skundų, kai studentai koreguoja egzamino įvertinimus pagal savo santykį su vienu ar kitu dėstytoju ar fakulteto darbuotoju. Dar vienas momentas: už sukčiavimą egzamino metu turėtum būti šalinamas iš universiteto, tačiau yra atvejų, kai toks netinkamas elgesys buvo gražiai užglaistytas“, – pasakojo A.Ramanauskaitė.
Nemoka perteikti žinių
A.Ramanauskaitė pažymėjo, kad medicinos studentai jaučia didžiulį trūkumą universitetų lyderystės požiūryje į esamas sveikatos sistemos problemas.
„Jie jaučia universitetų stagnaciją, priimant inovacijas ir tobulinant mokymosi būdus. Turime stiprų poreikį peržiūrėti mokslinių darbų kokybę, atnaujinti mokymo procesus ir modelius, užtikrinant dėstytojų pedagogines kompetencijas, kas dažnai lemia žemą pasitenkinimą studijomis“, – vardijo studentų atstovė.
Netgi nenurodomi informacijos šaltiniai, iš kurių mokytis.
Neretai susiduriama su problema, kai dėstytojai studentams tiesiog fiziškai neturi laiko, nes jų darbo valandos universitete neretai derinamos su klinikine praktika.
„Daugeliui dėstytojų trūksta pedagoginių įgūdžių. Jie puikūs savo srities specialistai, tačiau ne visada geba perteikti žinias, nemoka paaiškinti, kaip kas vyksta, žmogui, kuris dar nieko apie tai nežino, ir jiems sunku suvokti, kodėl tu nesupranti“, – sistemines bėdas atvėrė A.Ramanauskaitė.
Yra ir kita medalio pusė – studentams labai stinga praktinių įgūdžių: „Net jei dėstytojas praktikas, jis ne visada turi galimybių išmokyti tave praktinių dalykų – trūksta laiko, nėra sąlygų, ne visada yra galimybė prieiti prie pacientų. Pastebime, kad universitetinės ligoninės nėra pritaikytos studentams. Tai lemia per didelės mokymosi grupės, personalo nepasitenkinimas studentų buvimu.“
Studentų įsitikinimu, organizuojant studijų procesą neefektyviai išnaudojamas laikas, dalis žinių pateikiama netikslingai, naudojant pasenusius šaltinius: „Arba netgi nenurodomi informacijos šaltiniai, iš kurių mokytis.“
Neturi praktikos ir bijo pacientų
Praktinių įgūdžių stoką neretai atveria studentų užsienyje atliekamos praktikos. „Jose tampa aišku, kad išmokti dalykus iš vadovėlio neužtenka: ateini į kliniką, prisilieti prie realaus darbo ir atsiveria spragos. Paaiškėja, kad studentai nežino, kaip prieiti prie paciento, jiems sunku identifikuoti klinikines būkles, jie nepasitiki savimi, atlikdami net paprasčiausias medicinines procedūras. Paradoksalu, bet dauguma studentų netgi abejoja savo įgūdžiais tinkamai suteikti pirmąją pagalbą“, – neslėpė A.Ramanauskaitė.
Paradoksalu, bet dauguma studentų netgi abejoja savo įgūdžiais tinkamai suteikti pirmąją pagalbą.
Ji neslėpė, kad absoliuti dauguma studentų praktiką pageidauja atlikti didžiuosiuose miestuose veikiančiose universitetinėse ligoninėse. „Nes čia suplaukia įdomiausi ir sunkiausi atvejai. Tačiau kuo toliau, tuo dažniau renkamasi praktikos vykti į periferiją, nes ten gydytojais tampama iš karto, gaunant daug didesnę atsakomybę“, – lygino A.Ramanauskaitė.
Ji prasitarė, kad studijų metu vis dar tenka susidurti su mitais apie tam tikrų specialybių (ne)tinkamumą vyrams ir moterims: „Dažniausiai tai taikoma chirurginėms specialybėms, bet smagu žinoti, kad merginos nepasiduoda, ir tos, kurios tikrai pasiryžusios dirbti chirurginį darbą, drąsiai eina ir kaunasi.“
Tyli, nes nerimauja dėl ateities
„Siūlome susirūpinti studijų kokybe ir studentų motyvacija, skatiname universitetus skaidrumui, viešumui, atvirumui. Mes, kaip studentų asociacija, mielai dalyvautume visuose posėdžiuose ir norėtume būti įtraukti, kad studentų balsas būtų išgirstas, nes juk kalbame būtent apie juos ir ateities medicinos profesionalus“, – Seimo posėdyje kalbėjo A.Ramanauskaitė.
Paklausta, kodėl nemini konkrečių neskaidrumo atvejų, kodėl studentai nedrįsta viešai atskleisti nepotizmo atvejų, ji buvo lakoniška: „Studentai pirmiausia saugo save ir galvoja, kaip tai gali atsiliepti ateityje.“
Tačiau ji pabrėžė, kad studentai palaiko Vilniaus universiteto profesoriaus Dainiaus Pūro viešus pasisakymus ir gali patvirtinti, kad dauguma jo keliamų problemų – ne iš piršto laužtos.
„Ačiū jums už tuos duomenis. Jie yra baisūs“, – to, kad neteko žado, neslėpė Sveikatos komiteto narys konservatorius Antanas Matulas.
„Tikiuosi, kad šis posėdis – tai pradžia kokybiškai naujo, brandesnio požiūrio į tai, kas yra parlamentinė kontrolė sveikatos priežiūroje ir kas yra visų sistemos dalyvių, įskaitant universitetus ir universitetų ligonines, atsakomybė ir atskaitomybė“, – apibendrino posėdyje irgi dalyvavęs D.Pūras.
