Dėl to, kad būtina imtis neatidėliotinų veiksmų, sutinka ir Seimo valdančiųjų, ir opozicijos atstovai.
„Norint suprasti problemos mastą, reikia atlikti tyrimus, kitaip nebus“, – 15min teigė Seimo narys socialdemokratas Julius Sabatauskas.
„Reikia pripažinti, kad turime rimtą problemą. Ir nuo jos pripažinimo prasideda sprendimų paieška“, – komentavo parlamentaras konservatorius Andrius Vyšniauskas.
15min tyrimas „Vaikiška ruletė: mokyklose luošinantys kvaišalai, „kieti paaugliai“, pasimetusi valstybė“ atskleidė – paaugliams narkotinių medžiagų įsigyti Lietuvoje labai paprasta. Tarp moksleivių populiariausios narkotinės medžiagos – marihuana („žolė“), „Smile“, „Spice“, „Kristė“, LSD ir „Ratai“.
Specialistams daugiausia nerimo kelia naujosios psichoaktyvios medžiagos – sintetiniai kanabinoidai ir katinonai bei paslėptos priemaišos – fentanilis, morfijus bei ketaminas. Šios medžiagos pavojingos gyvybei ir itin lengvai sukelia priklausomybę.
Tokių neaiškių medžiagų pavartoję paaugliai alpsta mokyklose, apsinuodija ir rizikuoja pamažu tapti priklausomais. Medikai įspėja, kad nuo kvaišalų nukentėjusių vaikų skaičius sparčiai auga.
„Visuomenėje apie tai kalbama seniai, problema keliama ir tų istorijų buvo. Be abejo, kai žiniasklaida viską sudeda į vieną vietą, tai skaityti pakankamai sunku. Daug emocijų ir supratimo, kiek yra neišspręstų klausimų. Bet manau, kad tos problemos žinomos – visi matome, kalbame su mokytojais, mokyklų vadovais ir reikia pripažinti, kad turime rimtą problemą. Ir nuo jos pripažinimo prasideda sprendimų paieška“, – 15min tyrimą komentavo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys Andrius Vyšniauskas.
Ruošiamas naujas priemonių paketas
A.Vyšniauskas teigė, jog Vidaus reikalų ministerija (VRM) pristatys naują priemonių paketą, skirtą kovai su moksleivių narkotikų vartojimu. Planuojama parengti rekomendacijas mokykloms bei įvairioms institucijoms, kurios dirba su kvaišalų kontrolės klausimais.
„Tada sėsime prie bendro stalo su kitomis institucijomis ir ieškosime sprendimų. Labai svarbu, kad kažkuri iš institucijų imtųsi lyderystės tiek koordinuoti, tiek įgyvendinti pagrindines priemones. Matosi, kad daugiausia politinės valios šią problemą spręsti ir pradėti apie ją rimtai kalbėti turi VRM. Manau, kad VRM priemonių paketas bus pagrindas“, – teigė A.Vyšniauskas.
Politiko nuomone, didelė problema, kad šalyje nėra vienos atsakingos institucijos, kuri inicijuotų pokyčius bei kuruotų procecus.
„VRM, net ir su savo kartais policiniu požiūriu, galėtų būti pagrindinė institucija, kuri koordinuotų, kaip turėtų atrodyti kontrolės sistema. Tačiau turėtų būti ne tik kontrolės požiūris, bet ir požiūris į prevenciją. Kai įvyksta nelaimė, pirmiausia klausimas policijai – ką jūs darot? Tai tas vaidmuo VRM yra natūralus, bet tikrai turės įsitraukti ir kitos institucijos, ir pagrindinė institucija, t.y. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD)“, – pasakojo A.Vyšniauskas.
Neužtenka tyrimų apie problemos mastą ir priežastis
Pastarąjį kartą tyrimas, kuriuo buvo aiškinamasi, kiek Lietuvoje nepilnamečių svaiginasi narkotinėmis medžiagomis, buvo atliktas 2019 metais. Jį vykdė Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras. Apklausose dalyvavo keli tūkstančiai 15–16 metų Lietuvos mokinių, 19 proc. jų bent vieną ar du kartus bandė kokių nors narkotikų. 5,6 proc. mokinių teigė, kad bent kartą yra vartoję naujas psichoaktyviąsias medžiagas, tuo tarpu Europos Sąjungos vidurkis siekia – 3,4 proc.
NTAKD vadovė Gražina Belian 15min laidoje pripažino, kad naujųjų psichoaktyvių medžiagų vartojimas tarp paauglių – didelė problema. Tačiau teigė, kad neįžvelgia poreikio aiškintis situaciją detaliau – atlikti išsamius tyrimus savivaldybėse.
Anot Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nario Juliaus Sabatausko, Lietuvoje nepilnamečių narkotikų vartojimo situacija tampa vis sudėtingesnė. Tačiau tyrimų, skirtų nustatyti vartojimo paplitimą ir priežastis, šalyje nepakanka.
„Norint suprasti nepilnamečių narkotikų vartojimo problemos mastą, reikia atlikti tyrimus, kitaip nebus. Juos reikia daryti periodiškai, kad matytume tendencijas. Aišku, vien tyrimais neapsiriboti – po jų reikia svarstyti, kaip tą problemą spręsti, atlikti veiksmus. Vėliau vėl tyrimus atlikti, tam, kad matytume, ar situacija pasikeitė, ar ne. Tyrimai duoda galimybę suprasti, kokia yra situacija, koks yra sudėtingumas“, – teigė socialdemokratas.
Iš NTAKD pasigendama situacijos koordinavimo
A.Vyšniauskas teigė, kad NTAKD institucija yra labai svarbi, norint susidoroti su moksleivių kvaišalų vartojimu, tačiau šiuo metu įstaigos vadovų požiūris kelia klausimų.
„Dabartinis NTAKD taip, kaip jis atrodo, jų veikla ir požiūris, mano galva, yra absoliučiai kritinis. Turėtų būti žymiai rimčiau vertinama problema, žymiai daugiau tyrimų inicijuojama ir turėtų būti aktyvus ėjimas į visuomenę ir bandymas spręsti šią problemą. Deja, aš to nematau“, – teigė konservatorius.
Anot Seimo nario, Lietuvoje yra savivaldybių, kurios turi efektyvių priemonių kovojant su nepilnamečių vartojimu. Viena jų – Vilniaus miesto savivaldybė, kuri šiuo metu įgyvendina islandų programą „Planet Youth“.
„Jūsų tekstuose labai išsiskyrė NTAKD vadovės nuomonė, kad nereikia tyrimų atlikti, nes tai yra pinigų švaistymas. Tuo tarpu ekspertai sako, kad būtent tyrimai yra esmė. Tai artimiausiu metu norime judėti šia kryptimi – ištirti situaciją. Manau, kad artimiausiais mėnesiais turėsime priemonių paketą ir pirminį sutarimą, kokius tyrimus įgyvendinsime“, – teigė A.Vyšniauskas.
