Glaudžiasi kukliame kambarėlyje
15min.lt žurnalistė, apsilankiusi Chemijos institute, jokio akis graužiančių dūmų debesies nepastebėjo ir erzinančių kvapų nejautė.
Mes, negaudami jokio finansavimo, ne tik uždirbame pinigų, bet ir duodame mokslinę produkciją. Taip kad, kaip anglai sako, shut up.
Tiesa, vaizdas atvėrus Skystųjų kristalų laboratorijos duris iš tikrųjų nukelia į praeitį. Patalpos remonto nematė dešimtmečius, baldai morališkai pasenę, darbo priemonės – puodai, kibirai, plastmasiniai bakai, kolbos – tarsi neranda sau vietos.
Žvelgiant į porą kolbų su tingiai burbuliuojančiu tirpalu sunku įsivaizduoti čia vykdant didžiulius komercinius užsakymus.
Skystųjų kristalų laboratorijos vedėjas chemikas P.Adomėnas glaudžiasi kukliame kelių kvadratinių metrų ploto kambarėlyje ir į stambų verslo magnatą nepanašėja.
Universitetui – 15 proc. užsakymo sumos
Išgirdus 15min.lt vizito tikslą P.Adomėno veidu praslenka nuovargio šešėlis. Jis jau išseko įrodinėti, kad nieko neteisėto laboratorijoje neveikia ir, juo labiau, žmonių nenuodija. Tokius A.Kareivos įtarimus P.Adomėnas vadina paranoja.
„Mes, negaudami jokio finansavimo, ne tik uždirbame pinigų, bet ir duodame mokslinę produkciją. Taip kad, kaip anglai sako, shut up, – kiek piktokai atkerta P.Adomėnas. – O tai, ką jie (Chemijos fakultetas – red. past.) daro, turėdami savo laboratorijų bazę, yra nusikaltimas, nes iš to nėra jokios naudos. Mes pasiekėme normalų lygį, todėl ir stengiasi išvyti. Jie nė vieno lito neuždirba, o mes nė vieno lito negauname – toks ir skirtumas.“
P.Adomėnas kompiuteryje atverčia 2014 metų gruodį atliktą laboratorijos finansinę suvestinę. Per metus laboratorija gavo 58,243 tūkst. eurų pajamų.
Mūsų įdirbis – ne materialinė bazė, nes, kaip matote, jos nėra. Bet tai, kad sukaupėme krūvą know how ir dirbame rimtu pasauliniu lygiu.
„Universitetui mokame 15 proc. nuo kiekvieno mokestinio pavedimo už prekes ar paslaugas“, – paaiškina ir pateikia užsakymų dokumentus, kuriuose šmėžuoja Vilniaus universiteto vardas.
„Naujos metodikos ir naujos technologijos kuriamos čia. Į mus kreipiasi ne dėl to, kad esame pigesni nei kinai, o todėl, kad kuriame tokius dalykus, kurių pasaulis dar nemoka daryti. Mūsų įdirbis – ne materialinė bazė, nes, kaip matote, jos nėra. Bet tai, kad sukaupėme krūvą know how ir dirbame rimtu pasauliniu lygiu. Kai ateina užsakymas didesniam kiekiui medžiagų, daro „Tikslioji sintezė“ savo patalpose Visoriuose, kurias nuomoja iš universiteto“, – paaiškina P.Adomėnas ir vardija šalis, kurių užsakymus vykdo: Belgija, Vokietija, Japonija, Šveicarija, Didžioji Britanija, JAV, Pietų Korėja ir kt.
Po krizės neatsitiesė
P.Adomėnas pasakoja siūlęs universitetui steigti mišraus kapitalo bendrovę. Po metus trukusių svarstymų ir pakaušių krapštymo apsispręsta – universiteto statusui tai netinka.
„Nusispjoviau ir įsteigiau vienas“, – aiškina. Jokio interesų konflikto čia esą nėra, veikla aiškiai atskirta, nors laboratorijos ir bendrovės gaminamų junginių asortimentas sutampa.
2007 metais bendrovės „Tikslioji sintezė“ apyvarta sudarė 1,7 mln. litų, tačiau atėjus ekonominiam sunkmečiui įmonė neteko didelės dalies užsakymų ir ikikrizinio lygio nebepasiekė.
Dividendų nuo to laiko – nulis.
Pastaraisiais metais jos pajamos svyruoja apie 200-300 tūkst. eurų, įmonė išlaiko darbuotojus, tačiau pelnu pasigirti negali – balansuoja ties nuliu arba klimpsta į minusą.
„Dividendų nuo to laiko – nulis“, – neslepia P.Adomėnas.
Rugsėjo 14 dienos duomenimis, įmonėje dirbo 18 apdraustųjų darbuotojų.
Reikia įrodymų – prašom
P.Adomėnui šypseną kelia skundai dėl kvapų: „Pas chemikus, kurie dirba, kartas nuo karto kvapų būna – tai neišvengiama.“
Tačiau laboratorijos vedėjas griežtai atmeta įtarimus, kad cheminės atliekos pilamos tiesiai į kriauklę. Jis pateikia dokumentus, įrodančius, kad laboratorija dirba su bendrovėmis „Toksika“ ir „Žalvaris“.
„2014 metais už plastikinės, stiklinės taros, medžiagų utilizavimą sumokėta 13 tūkst. litų“, – argumentuoja mokslininkas.
