M.Mackevičius į Seimą išrinktas pagal Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos sąrašą. Nei Seimo, nei Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėse esančiose biografijose nė žodžiu neužsimenama apie M.Mackevičiaus studijas Maskvoje.
Paprašytas pakomentuoti, kodėl apie šį savo biografijos faktą jis nutylėjo oficialioje biografijoje, M.Mackevičius su zw.lt kalbėti nepanoro. „Ko jūs norite? Duokite ramybę“, – pareiškė ir baigė pokalbį parlamentaras, kuris yra ir Lietuvos lenkų sąjungos pirmininkas.
Dokumentai kalba patys: Lietuvos ypatingajame archyve saugomi dokumentai rodo, kad 1985-1987 m. M.Mackevičius buvo klausytoju Socialinių mokslų akademijoje prie Komunistų partijos centrinio komiteto Maskvoje. Ši aukštoji mokykla įkurta 1946 m. ir joje studijavo Sovietų Sąjungos Komunistų partijos funkcionieriai.
M.Mackevičius šiai partijai priklausė nuo 1976 m. Tiesa, tai jo oficialioje biografijoje Seimo ir Vyriausiosios rinkimų komisijos puslapiuose irgi nenurodyta.
Čia apie išsilavinimą terašoma, kad parlamentaras 1973 m. baigė Buivydiškių žemės ūkio technikumą ir įgijo agronomo specialybę. 1973–1975 m. tarnavo kariuomenėje. O 1981 m. baigė Vilniaus valstybinį pedagoginį institutą (dabar – Lietuvos edukologijos universitetas) ir įgijo lenkų kalbos mokytojo specialybę. Ir tiek.
Gana siaurai parlamentaras nurodo ir savo darbinę veiklą. Lrs.lt rašoma, kad 1987-1990 m. jis buvo laikraščių „Červony štandar“ ir „Sovetskaja Litva“ žurnalistas, o nuo 1990 m. iki 2008-ųjų – žurnalo „Magazyn Wileński“ leidėjas ir vyriausiasis redaktorius. Ką veikė tuos šešerius metus baigęs tuometį pedagoginį institutą, lieka neaišku.
Zw.lt teigimu, M.Mackevičius laikraštyje „Červony štandar“ dirbo jau nuo 1979 m., iš pradžių žurnalistu, o nuo 1984 m. – Propagandos skyriaus vadovu. 1985 m. jis ir gavo siuntimą į Socialinių mokslų akademiją prie Sovietų Sąjungos Komunistų partijos CK Maskvoje, kurią baigė su pagyrimu 1987 m.
Tokiu būdu M.Mackevičius gavo aukštąjį partinį-politinį išsilavinimą. Po šių studijų jis gavo nukreipimą dirbti rusų kalba leistame laikraštyje „Sovetskaja Litva“, čia tapo vyr. redaktoriaus pavaduotoju.
Pastaruoju metu M.Mackevičius išgarsėjo, kai Lenkijos fondo „Pagalba lenkams Rytuose“ vadovas Mikolajus Falkowskis spaudos konferencijoje birželio 7 d. išsakė savo įtarimus dėl Lietuvos lenkų sąjungos pirmininko veiklos. M.Falkowskio teigimu, nesutampa skaičiai sąskaitose dėl lenkiško laikraščio „Nasza Gazeta“ spausdinimo, kurios gautos iš spaustuvės Balstogėje ir pačios LLS. Skirtumai siekia ne vieną dešimtį tūkstančių zlotų. M.Mackevičius visus įtarimus neigė.
Plačiau skaitykite čia Įtarimai Lietuvos Seimo nariui Michalui Mackevičiui: Lenkijos mokesčių mokėtojų pinigus leido kaip savus
Skandalas įsisiūbavo gegužės pabaigoje, kai likus dienai iki Lietuvos lenkų sąjungos pirmininko rinkimų M.Mackevičių pasikvietė Lenkijos ambasadorė Vilniuje Urszula Doroszewska. Neoficialiai teigta, kad jau tada jis išgirdo įspėjimų apie netinkamai naudojamus sąjungos pinigus, galbūt ir paraginimą nekandidatuoti. Tačiau parlamentaras neįsiklausė, o labai nepagarbiai atsiliepė ir apie ambasadorę, ir apie paramą teikiantį fondą.
„Ambasadorė, fondelis kažkoks, vaikšto, suka mums galvą“, – tokį Lietuvos Seimo nario sakinį paskelbė Lenkijos radijas.
Šiuo metu fondas „Pagalba lenkams Rytuose“ sustabdė finansavimą Lietuvos lenkų sąjungai, tačiau kitas visuomenines organizacijas teberemia.
